Gegužės mėnesio pabaigoje pasaulį pasiekė svarbi žinia. Trumpo administraciją paliko Elonas Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus, kurio draugystė su Trumpu ir respublikonais padėjo respublikonams iškovoti Vašingtone geidžiamą trifectą – visų trijų valdžios šakų valdymą.
Birželio pradžioje įvyko tarsi ir draugiškas Musko ir Trumpo atsisveikinimas. Žiniasklaidai buvo teigiama, kad Musko laikas Vyriausybėje buvo ir taip ribotas, jis baigėsi, ir apie jokias įtampas kalbėti neverta. Tačiau po kelių dienų ši meilės istorija pasibaigė abipusiais smūgiais ir įžeidimais. Muskas apkaltino Trumpą ryšiais su Jeffrey Epsteinu, kalintu už nepilnamečių tvirkinimą. Jis taip pat kritikavo respublikonų ir Trumpo palaikomą „didelį ir gražų įstatymo projektą“, kuriuo norima sumažinti mokesčius ir įtvirtinti Trumpo planus. Trumpas paskelbė manantis, kad Muskas išprotėjo, ir užsiminė apie Musko galimą narkotikų vartojimą. Vienas MAGA („Make America Great Again“ – konservatyvios „padaryti Ameriką vėl didžia“ grupės) lyderių, buvęs Baltųjų rūmų pagrindinis strategas Steve’as Bannonas netgi pasiūlė, kad iš Musko būtų atimta JAV pilietybė ir kad jis būtų deportuotas iš šios šalies.
Tuo metu demokratai ir jiems prijaučiantys trynė rankas iš džiaugsmo. Pagaliau, kaip ir tikėtasi, žlugo „broligarchija“ („brolių oligarchija“) – Trumpo ir Musko sąjunga. Šios sąjungos metu gimė DOGE’as („Department of Government Efficiency“, arba Vyriausybės efektyvumo departamentas) – Musko valdoma institucija, sukurta federalinei valdžiai apkarpyti. Ar tai reiškia, kad eižėja Trumpo režimas, kuris neseniai prarado vieną svarbiausių sąjungininkų – Eloną Muską?
Kaip ir reikėjo tikėtis, Baltųjų rūmų atstovė žiniasklaidai Karoline Leavitt ir toliau nepaliaujamai gynė ir gyrė Trumpo režimą. Ji aiškino, kad jokio silpnėjimo ar eižėjimo ženklų nematyti: infliacija mažėja, pirkėjų pasitikėjimas didėja, atlyginimai taip pat didėja, ataskaitos apie įdarbinimą geresnės negu tikėtasi jau trečią mėnesį iš eilės. Valstybės siena saugoma nuo migrantų „antpuolio.“ Pasak jos, Trumpo Amerika yra patrauklesnė negu seniau. Apie kokias problemas ar režimo silpnėjimą galima kalbėti?
Kaipgi yra iš tikrųjų? Ar Musko ir Trumpo konfliktas – tai ženklas, kad pradeda eižėti Trumpo režimas?
Neseni apklausų duomenys rodo, kad Trumpui pavyksta išlaikyti populiarumą – jį palaiko daugiau negu 40 % apklaustųjų. Ir nors daugumai (daugiau negu 50 %) apklaustųjų nepatinka Trumpo politika, visgi neatrodo, kad aistringieji Trumpo palaikytojai (MAGA grupė) jau nusivylė savo lyderiu. Gegužės mėnesį Trumpo palaikymo procentas, įvairių apklausų duomenimis, šiek tiek sumažėjo, tačiau truputį vėl pakilo birželio pradžioje. Tai natūralu – daugelio prezidentų palaikymas sumažėja po pirmųjų poros mėnesių. Trumpo palaikytojų bazė nesikeičia. Jį labiausiai linkę palaikyti baltaodžiai vyrai, neturintys aukštojo išsilavinimo.
Apklausos rodo, kad labiausiai JAV gyventojams rūpi ekonomika ir kad jie nebus linkę taikytis su ekonominiais sunkumais, kurie iškiltų, jei būtų įgyvendinti visi Trumpo planuojami muitai. Jau pasijuto kai kurių prekių kainų šoktelėjimas bei dolerio nuvertėjimas. Prognozuojama, kad dėl Trumpo muitų politikos ims trūkti kai kurių prekių, susilpnės JAV ekonomikos augimas ir netgi dings kai kurie darbai (nors Trumpas žada, kad bus atvirkščia – kad gerai apmokami darbai grįš į JAV). Nors respublikonai vis dar labiau negu demokratai yra linkę palaikyti muitus (ar bent jau labiau linkę neprieštarauti Trumpui), pasigirsta protesto balsų net ir dešinėje. Ypač muitų politika yra nepatenkinti libertarai (angl. libertarians), kurių dauguma balsavo už Trumpą. Jiems rūpi rinkos laisvė, o ši Trumpo politika prieštarauja šiam esminiam jų įsitikinimui.
Nors auga pilietinės visuomenės pasipriešinimas (pvz., Trumpui pasipriešinti mėgina Harvardas), yra iškelta daugybė bylų teismuose, panašu, kad Vašingtone įsigalėjusį Trumpo kultą bus sunkoka išjudinti. Apmaudžiausia, kad demokratų partijai vis nepavyksta tapti efektyvia opozicine jėga, kurią palaikytų didelė dalis visuomenės. Nepaisant politikų Aleksandrijos Ocasio-Cortez bei Bernie Sanders kelionių į „raudonąsias valstijas“ ir įkvepiančių kalbų kovoti su oligarchija, daugelis amerikiečių dabar demokratų partiją sieja su turtuoliais, su arogantišku, gerai išsilavinusiu elitu. Deja, Trumpui pavyko fundamentaliai pakeisti JAV politinį kraštovaizdį. Kovoti su šiais pokyčiais nėra ir nebus lengva.
Trumpui ir Muskui jau pavyko ir pasiekti svarbių pokyčių federalinėje valdžioje. Nors iš Vyriausybės pasitraukė pagrindinis DOGE’o lyderis Muskas, šios institucijos principai – karpyti federalinės biurokratijos galias ir mažinti išlaidas – išlieka ir po jo pasitraukimo. Dalis DOGE’o darbuotojų jau tapo nuolatiniais federalinės valdžios darbuotojais ir įsitvirtino federalinėje valdžioje. Jie dirba tam, kad būtų susilpnintos Trumpo nemėgstamos agentūros, tokios kaip Aplinkosaugos agentūra (angl. Environmental Protection Agency). Nors DOGE’o darbuotojai bijo, kad į juos galimai bus kėsinamasi pasišalinus Muskui, neseniai Aukščiausiasis Teismas sustiprino DOGE’o galias, duodamas jiems priėjimą prie asmeninių socialinio saugumo duomenų (angl. Social security data).
Nors „broligarchijos“ galas ir susilpnino JAV dešinę, Trumpo režimą vis dar palaiko nemažai piliečių bei (be abejo) jo partijos narių. Panašu, kad „broligarchijos“ galas gali labiau pakenkti Muskui, kurio verslas glaudžiai susietas su JAV federaline valdžia, o ne Trumpui. Deja, reikia pripažinti, kad greitos trumpizmo bei Trumpo režimo pabaigos kol kas nematyti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
