Pastaruoju metu netrūksta pasisakymų apie tai, kad sparčiai nyksta vadinamoji liberali pasaulio tvarka (angl. „liberal world order“). Po antrojo pasaulinio karo, JAV buvo pagrindinė taisyklėmis grįstos liberalios pasaulio tvarkos, ginančios demokratiją, laisvą prekybą ir žmogaus teises, šalininkė. Liberalios pasaulio tvarkos kūrimas ir išlaikymas buvo pagrindinis JAV užsienio politikos tikslas, palaikomas tiek demokratų, tiek respublikonų.
Demokratijos sklaidai, laisvos prekybos, kapitalizmo ir žmogaus teisių palaikymui JAV sukūrė tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinis Valiutos Fondas, Pasaulio Prekybos Organizacija, kurios tapo liberalios pasaulio tvarkos ašimi. Regionų lygmenyje, demokratijos sklaidą ir kitus liberalios pasaulio tvarkos principus palaikė regioninės tarptautinės organizacijos. Europai svarbiausios iš jų—Europos Sąjunga ir NATO.
Baltijos šalys, kaip ir kitos Sovietų Sąjungos pavergtos valstybės prie liberalios pasaulio tvarkos galėjo prisijungti tik po Šaltojo karo pabaigos. Kelias į NATO ir ES nebuvo lengvas, tačiau Lietuva ir kitos šalys iš Sovietų okupuotų teritorijų darė viską, kad galėtų tapti integralia Vakarų dalimi. Atlikta daug namų darbų, sunkiai dirbta, kad būtų pasiektas šis tikslas. 2004 metais Baltijos šalys galutinai buvo integruotos į liberaliąją pasaulio tvarką kaip pilnos narės—tą įgalino padaryti narystė ES ir NATO. Per kelis dešimtmečius, Baltijos šalių demokratijos ir ekonomikos sustiprėjo, ir šios šalys gavo daug naudos iš liberalios pasaulio tvarkos. Sustiprėjo jų ekonomikos, pilietinės visuomenės, jos tapo konsoliduotomis demokratijomis. Kas galėjo patikėti, kad 2025 metais Baltijos šalių demokratijos gaus aukštesnius „laisvės pasaulyje“ (angl. „Freedom in the World Status“) balus iš Freedom House (organizacijos, matuojančios demokratines laisves ir teises), negu liberalios pasaulio taikos įkūrėja—JAV? (2025 metais Lietuvos ir Latvijos “laisvės” balas buvo 89/100, Estijos—net 96/100, o JAV—tik 84/100.)
Reikia pripažinti, kad Baltijos valstybės yra bejėgės pakeisti JAV administracijos požiūrį į liberalią pasaulio tvarką. Sunku kovoti ir prieš Trumpo ambivalentišką elgesį NATO atžvilgiu. Nors Baltijos valstybės ir noriai didina išlaidas gynybai, tai gali nepadėti, jei Rusija netikės, jog JAV gins savo europiečius sąjungininkus karo atveju.
JAV demokratijos silpnėjimas ir liberaliosios pasaulio tvarkos žlugimas siejamas su Trumpo sugrįžimu į Baltuosius rūmus. Mažai kam kyla abejonių, kad JAV nebegina liberaliosios pasaulio tvarkos taip, kaip tai darė iki šiol. Kardinaliai pasikeitė JAV užsienio politikos orientacija: vietoj palaikymo demokratijai ir atvirai prekybai, Trumpas žaidžia muitais ir žiūri, kaip pasipildyti savo šeimos turtus. Maža to—pačioje JAV demokratijos išlikimui gresia pavojus. Trumpo administracija ignoruoja teisėjų įsakymus gerbti migrantų žmogaus teises, nebėra atstvaros prezidentūrai iš Kongreso, bauginamos teisininkų kontoros ir universitetai, į baisų kalėjimą El Salvadore deportuojami nekalti žmonės, gniaužiama spaudos laisvė, naikinama nepriklausoma biurokratija. Kai kurios valstybės, daugiausia Rusija ir Kinija, sveikina šiuos pokyčius ir toliau siekia pertvarkyti tarptautinę sistemą pagal savo vertybes ir imperinius interesus.
Nesėkminga Trumpo muitų politika, kuriai yra šiek tiek pasipriešinimo pačioje JAV, gali reikšti, kad 2026 metais į Atstovų Rūmus sugrįš demokratai, bet tai nebūtinai sustabdys liberaliosios pasaulio tvarkos žlugimą, kurio pradžią galima įžvelgti ir anksčiau, net ir pirmosios Trumpo prezidentūros metu. Nėra aišku, ar demokratai sugebės atsikovoti prezidentūrą 2028 metais—o jei ir jiems tai pavyks, išsaugoti liberalią pasaulio tvarką gali būti jau per vėlu.
Ką šie globalūs pokyčiai konkrečiai reiškia Baltijos valstybėms? Neseniai į šiuos klausimus bandė atsakyti Baltijos studijų asociacijos (angl. Association for the Advancement of Baltic Studies) surengtas webinaras, pritraukęs daugybę žiūrovų. Jame dalyvavę mokslininkai sutarė, kad ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visam regionui liberalios pasaulio tvarkos žlugimas (kuris, jų akimis žiūrint, tikrai vyksta)—tai didelė grėsmė saugumui. Tai nėra gerai ir kitoms mažoms pasaulio valstybėms, kurios tikisi, kad jų interesai bus ginami tarptautinių įstatymų ir tarptautinių normų, tokių kaip pagarba suverenitetui. Kartais atrodo, kad grėsmės mažosioms ir silpnesnėms valstybėms kyla iš pačios JAV. Kaip webinaro metu paaiškino Andresas Kasekampas, Toronto universiteto profesorius, Trumpo retorika Kanados atžvilgiu, vis darant užuominas apie Kanados aneksavimą, ne ką skiriasi nuo Putino retorikos apie Ukrainą.
Nepaisant to, JAV įtaka Baltijos regione visgi išlieka didelė, ir, pasak Volodymyro Dubovyko, Odesos I.I. Mechnikovo universiteto profesoriaus, Baltijos valstybės elgiasi racionaliai, mėgindamos išlaikyti JAV Europoje. Webinaro dalyvių nuomone, Baltijos valstybės jau kurį laiką daro viską, ką gali, tam kad kovotų su liberalios pasaulio tvarkos pasikeitimu—visais būdais palaiko Ukrainos kovą prieš Rusiją, didina išlaidas gynybai, skatina kitas Europos valstybes taip pat didinti šias išlaidas, skatina regioninį bendradarbiavimą, ypač saugumo srityje, bei didina visuomenių atsparumą.
Tačiau visgi reikia pripažinti, kad Baltijos valstybės yra bejėgės pakeisti JAV administracijos požiūrį į liberalią pasaulio tvarką. Sunku kovoti ir prieš Trumpo ambivalentišką elgesį NATO atžvilgiu. Nors Baltijos valstybės ir noriai didina išlaidas gynybai, tai gali nepadėti, jei Rusija netikės, jog JAV gins savo europiečius sąjungininkus karo atveju. Pasak Unos Aleksandros Bērziņos-Čerenkovos, Stradins universiteto Rygoje docentės, keičiantis pasaulio tvarkai, Baltijos šalims nebelieka nieko kito, kaip visomis išgalėmis palaikyti Prancūzijos siūlomą strateginę Europos autonomiją—Europos savarankiškumą gynybos srityje. Šią iniciatyvą palaiko ir Vokietija, ją vadindama “Europos nepriklausomybe”. Nors dešimtmečiais Baltijos šalys, kaip ir kitos valstybės regione, buvo linkę palaikyti JAV ir pasitikėti JAV užtikrinant savo saugumą, šie laikai pasibaigė. Liberalios pasaulio tvarkos pabaiga reiškia ir visiško pasitikėjimo JAV pabaigą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
