Diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos valdžia turi šiokią tokią autonomiją Kremliaus šešėlyje ir domisi būsimais Seimo rinkimais Lietuvoje. Stebi ne tik tam, kad galėtų tiesiogiai juos paveikti. Manyti, kad Eduardas Vaitkus ir jo vedama Lietuvos liaudies partija rinkimuose ir su šia partija žengiantis, Baltarusijoje besislapstantis Edikas Jagelavičius – svarbiausia A. Lukašenkos politinė jėga Lietuvoje, vadinasi apsikvailinti. Minsko politinės technologijos ir diplomatiniai gebėjimai – gerokai subtilesni.
Norint suprasti autoritarinius režimus, svarbu žiūrėti ne į savo baimes, ne į propagandą, o į diktatoriaus vykdomus administracinius pokyčius. Taip buvo Sovietų Sąjungoje, taip yra dabartinėje Rusijoje ir Baltarusijoje. Administraciniai pokyčiai geriausiai atspindi valdančiųjų šeimų baimes, norus ir ketinimus. Po 2024 m. birželį įvykdytų administracinių pokyčių A. Lukašenka vėl nori pradėti seną savo žaidimą: manipuliuoti Rusija ir Vakarais net tuo metu, kai atrodo, kad Kremlius jau laiko Drazdy už gerklės ir šie negali spurdėti. Vis dėlto gali.
Pokyčiai A. Lukašenkos valdomame rate siejami su į valdžią grąžinta, dešimtmetį JAV praleidusia Natalia Piatkevič ir nauju Baltarusijos URM vadovu Maksimu Ryžankovu. Beje, M. Ryžankovas ir N. Piatkevič daugelį metų dirbo kartu, jie yra komanda. Abu į naujus postus paskirti 2024 m. birželį. Ypač svarbi N. Piatkevič, kurios buvimas administracijoje (ji tapo A. Lukašenkos administracijos vadovo Dzimitrijaus Krutojaus pirmąja padėjėja) siunčia signalą apie naujas užduotis jų URM. Iki 2014 m. ji buvo viena iš tų, kuri asmeniškai bendravo su diktatoriumi, buvo viešas jo ruporas, neretai veikė kartu su diktatoriaus sūnumi Viktaru Lukašenka. Tačiau vėliau buvo suvedžiota „prankerio“ (telefoninio sukčiaus), apsimetusio sūnumi Viktaru, sujungė jį su prezidentu. Už tai neteko posto.
Vėliau su trečiuoju vyru Valiancinu Rybakovu (aukščiausio rango Baltarusijos diplomatu Jungtinėse Tautose) gyveno JAV. Šiandien, kiek netikėtai, pakviesta, kaip manoma, kad padėtų grąžinti politiką, plėtotą iki 2014 m. Ji, veikdama su vyru ir ministru M. Ryžankovu, siekia artimesnio bendravimo su Vakarais, yra ištikima diktatoriui, jo šeimai, tačiau ne Kremliui. Ir tai, žinoma, Maskvos saugumui nepatinka. Nepriklausomi Baltarusijos „Telegram“ kanalai rašo, esą N. Piatkevič ragina „prekiauti“ politiniais kaliniais: paleisti juos už sankcijų mažinimą, kaip tai daryta iki 2014 m. Trijulės tikslas – derėtis su JAV, ES, Lenkija ir Lietuva dėl galimybių laisviau prekiauti, atnaujinti kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą, atgaivinti Minsko oro uostą, prekiauti naftos produktais Vakaruose.
Ji, veikdama su vyru ir ministru M. Ryžankovu, siekia artimesnio bendravimo su Vakarais, yra ištikima diktatoriui, jo šeimai, tačiau ne Kremliui. Ir tai, žinoma, Maskvos saugumui nepatinka.
Minsko bandymas atgaivinti sūpuoklių politiką rodo, kad Kremliaus ranka pradėjo silpti. Tikėtina, kad šia linkme A. Lukašenką stumia Kinijos valdininkai. Kinijos lyderį Si Dzinpingą tenkina tik toks Baltarusijos vaidmuo: būti paklusnia, sukalbama ir patikima grandimi Kinijos logistiniuose koridoriuose. Baltarusijai susiliejus su karinga ir nepakaltinama Rusija, Kinija netektų svarbaus įrankio kurti savo valdomą logistikos centrą ES pašonėje. Šiandien pasaulio tvarką lemia ne tiek ištekliai, kaip manė senieji geopolitikos teoretikai, o logistikos tinklai ir transporto koridoriai. Kinija, kaip ir JAV, dėl jų ir kovoja, ir derasi. O Minskas, A. Lukašenka bent jau intuityviai tai supranta. Naujos geopolitinio žaidimo taisyklės turėtų būti suprantamos ir Lietuvai.
Kai tik Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Kinijoje pagrasino, kad gali uždaryti visus Baltarusijos transporto koridorius į Vakarų Europą, taip pat Kinijos prekėms, Pekinas iš karto pradėjo spaudimą Minskui: nutraukti kvailystes su išgalvotais pabėgėliais, provokacijas pasienyje su ES, užtikrinti Kinijos prekių judėjimą. Antra vertus, Baltarusijos kalis, kai Lietuva uždraudė eksportuoti per Klaipėdos uostą, patiria didžiulius nuotolius dėl Kremliaus diskriminacinių ribojimų, remiant pačios Rusijos kalio kasyklas ir jų eksportą. Tai A. Lukašekos šeimai, jo turtuolių ratui nepriimtina. Taigi, N. Piatkevič ir grąžinta spręsti iškilusių problemų.
Kitas dalykas – su kuo Minskas tikisi Lietuvoje derėtis? Prognozuojami Seimo rinkimų rezultatai Lietuvoje juos nuteikia pozityviai. Galbūt Lietuvos socialdemokratų organizuojama būsima koalicinė vyriausybė bus lankstesnė minėtais klausimais. Neaiškumų kyla ne dėl E. Vaitkaus ir Lietuvos liaudies partijos. Net jei vienas ar kitas jų pakliūtų į Seimą, jokios įtakos nepadarytų. Svarbesnis klausimas – kokie partijos „Nemuno aušra“, kurios reitingai auga, požiūriai Baltarusijos ir jos politikos atžvilgiu?
Ši partija, sprendžiant iš jos skelbiamos programos ir R. Žemaitaičio pareiškimų, tautiškai orientuota, o ne atgręžta į ES ar globalines rinkas. Tačiau jos pareiškimai dėl užsienio politikos – labai atsargūs. Dėl daugelio neaiškumų M. Ryžankovo ir N. Piatkevič tandemas negali imtis kokių nors derybinių veiksmų su Lietuva. Jiems užtenka problemų ir JAV, ES, kalbantis su Lenkija labai dažnai tenka susidurti su antrąja, laisvąja Baltarusija, kuriai atstovauja išrinktoji prezidentė Sviatlana Cichanouskaja ir jos įgaliotiniai. Minskui nepavyks grąžinti politinių sūpuoklių, jei nebendradarbiaus su Lietuvoje ir Lenkijoje veikiančiais Baltarusijos opozicionieriais.
Svarbesnis klausimas – kokie partijos „Nemuno aušra“, kurios reitingai auga, požiūriai Baltarusijos ir jos politikos atžvilgiu?
A. Lukašenka – senas, ligotas, vangiai mąstantis, prisigalvojantis nebūtų dalykų, aklai kerštingas. Jis pats labai gerai supranta, kad jam nebeilgai liko vaikščioti žeme, atvirai apie tai kalba, todėl galvoja apie palikimą, apie tris sūnus, jų anūkus. Atrodo, kad jis nenori jų panardinti į Vladimiro Putino kuriamą geopolitinį chaosą ir košmarą, todėl bandoma grįžti prie buvusių sūpuoklių. Apie jokią demokratiją ar laisvus rinkimus nėra kalbos. Bet kokiu atveju, tai atšilimo požymiai. Klausimas, ar Lietuva paskatins šį itin ribotą atšilimą. Dilema nėra paprasta. Protingai derantis, tai būtų proga išlaisvinti šimtus suimtų politinių kalinių, išgelbėti daugelio jų gyvybes ir padidinti saugumą mūsų regione.
