Politinis paralyžius Jungtinėse Valstijose baigėsi.
Žemesnieji Kongreso Atstovų Rūmai iš ketvirto karto išsirinko pirmininką. Juo tapo menkai tarptautiniu mastu žinomas Mike`as Johnsonas.
Jis užims tikrai neeilinę poziciją. Atstovų Rūmų pirmininkas yra antrasis po viceprezidento eilėje pakeisti šalies vadovą, jei šis nebegalėtų eiti pareigų. Todėl Johnsono karjeros šuolis buvo įspūdingas – iš eilinio Kongreso nario, niekada nebuvusio net komiteto pirmininku, į vieną aukščiausių pozicijų valstybėje.
Panašu, kad Respublikonams tiesiog pabodo tarpusavio kautynės. Partija turi daugumą Atstovų Rūmuose, bet ji trapi – vos keturi balsai. Apie konsensusą su opozicijoje esančia Demokratų partija net nesvarstoma, nes poliarizuotoje šalyje tai reikštų politinę savižudybę. Tad lieka viena išeitis – bet kokiam sprendimui būtinas kone vienbalsis Respublikonų sutarimas.
Tokia situacija įgalina kraštutinių pažiūrų politikus. Suvokdami savo balso „auksinę“ vertę, jie geba išsireikalauti to, kam nebūtinai pritaria didžioji dauguma partijos narių. Todėl ir Donaldo Trumpo liaupsių sulaukiantis Johnsonas priskirtinas kraštutinio sparno atstovams – jis balsavo prieš 2020 m. prezidento rinkimų rezultatų sertifikavimą ir net penkiskart nepalaikė paramos Ukrainai paketų.
Būtent tai kelia didžiausią nerimą Ukrainos rėmėjams. Prezidentas Joe Bidenas Kongreso prašo papildomų 100 mlrd. dolerių. Liūto dalis šios sumos numatyta Ukrainai, likusi – Izraeliui, taip pat Taivanui ir kitoms saugumo politikos reikmėms. Bet Johnsono ligšiolinė laikysena, ir atstovaujamas partijos sparnas, neįkvepia didelio optimizmo.
Tiesa, jau tapęs pirmininku Johnsonas kiek švelnino poziciją. Interviu „Fox News“ jis patikino, kad Ukrainos pergalė yra JAV interesas. Juk, pridūrė, kitu atveju augtų grėsmės NATO narėms ir atsirastų paskata kitoms valstybėms, ypač Kinijai, imtis agresyvių veiksmų. Todėl žadėjo paramos paketą Ukrainai svarstyti, tačiau keliant papildomas sąlygas dėl kontrolės mechanizmų. Ir aiškiai pademonstruojant, jog Izraelis jam ir kitiems Respublikonams – kur kas didesnis prioritetas.
Vienas pats pirmininkas sprendimų nepriima, o abiejų partijų narių tikrai pakaktų, kad balsų Ukrainos paramai pakaktų. Tačiau formuodamas darbotvarkę – ir spręsdamas, kurie klausimai ir kada bus svarstomi – Johnsonas suvaidins reikšmingą vaidmenį. Tad jau artimiausiu metu bus aišku, ar tezės apie paramos ukrainiečiams strateginę reikšmę nenublanksta prieš kraštutinių partijos narių skepticizmą ir spaudimą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
