Rinktieji už rinkėjų pinigus naktimis dirba su rinkėjais gėjų klube. Dar keletas tokių faktų ir didysis politinis perkrovimas gali tapti neišvengiamas. Bus jis ar nebus, o iškrovimas prasidėjo. Jis vyksta didėjančiu greičiu, skirtingomis kryptimis.
Kai konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis paskelbė negalįs pritarti ritualiniam ministrų, pakliuvusių į čekių skandalą, aukojimui, pasiūlė perkrauti sistemą, mat ten visi tokie pat, strėlės pakeitė kryptį – sminga į konservatorių elitą.
Šia kryptimi dabar išsikrauna ne tik tie, kam tai darbas, bet, regis, visi, kas moka kalbėti. Momentą pagavo ir savi, gal bijodami perkrovos smūgio, o gal jusdami artėjantį šansą.
Dominuojantis motyvas: premjerė Ingrida Šimonytė bloga, arogantiška, bet turi likti. Geresnės, suprask, nėra. Tokia privalomai iš visų pusių spaudžiama mintis. Prieštaringa. Įdomi.
Visuotinis triukšmas nebeleidžia girdėti naujų čekių skandalo herojų vardų – tikimybė likt nepastebėtam minioje ir tyliai išplaukti didėja.
Einančiųjų antru ar trečiu ešalonu ne tik viešos bėdos našta mažesnė. Išsikrauna ir kišenės. Lyg papildomai apsidrausdami, tai vienas, tai kitas dėl visa pikta atiduoda dalį pinigų į savivaldos biudžetą. Nepaiso nė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarimo – jei nevogei, tai grąžinti nereikia.
Šis mero pasisakymas tebuvo pradžia. Šią savaitę išsikrovė jau iš peties ir net be sarkazmo.
„Bandoma pasikasti po valstybės demokratijos pagrindais, kai net aukščiausia šalies valdžia tampa vieno asmens įkaitais dėl tų nelemtų popierėlių“, – pareiškė turėdamas galvoje tyrimą pradėjusį Andrių Tapiną.
Sako, buvo uolus valdančiųjų tarnas, bendražygis, o dabar staiga tapo duobkasiu su savo siaurais, apgailėtinais interesais.
Tam tikra prasme meras teisus. Kol A. Tapinas skaičiuoja svetimus sutrintus čekius, V. Matijošaitis šluoja į savo kiemą, kas tik jam Kaune patinka. Net iš V. Putino karalystės Rusijos jam pinigas teka – štai kokie platūs gali būti interesai.
„Kiek dar ilgai leisimės bauginami?“ – klausia A. Tapino dusinamas Kauno bosas, pamatęs fiktyvių čekių sraute sovietinio saugumo šešėlį.
Gal ir ne sovietinio saugumo, gal mūsų prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, kurios lipa ant kulnų, o gal buvusio parankinio, kuris nusprendė mesti praeities kortas ant stalo atverstas.
Palyginti su kauniečių ar Druskininkų vadais, prezidentas Gitanas Nausėda į visą šį paišiną reikalą įsiterpė elegantiškai.
Kai paaiškėjo didžiojo politinio perkrovimo variantai, valstybės vadovas tik priminė – turintys per daug čekių arba jų neturintys ministrai turi daryti taip, kaip padarė į didvyrius sistemiškai keliamas jo patarėjas – atsistatydinęs čekių istorijos veikėjas. Naujoje Vyriausybėje nei ministro Simono Kairio, nei ministrės Gintarės Skaistės nebus. Nepraeis prezidento filtro.
Politiškai korektiškai, bet tiesiai į premjerės I. Šimonytės, o gal net ir G. Landsbergio širdį.
Tokiu būdu prezidentas pasisakė ir apie pirmalaikius rinkimus, kurių, reik suprasti, nebus. Ir apie galimą naują I. Šimonytės Vyriausybę, kurioje nebus tų, kuriuos ginant, iš dalies, tų pirmalaikių rinkimų ir pareikalauta.
Tuo pačiu lyg ir pasiūlė – išsaugoti kabinetą, koks yra, galima nebent atšaukiant didžiojo perkrovimo planą.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen antakis, pakilęs tą planą pranešus, turėtų nusileisti. Nors ir neaišku, kokiu būdu išsikraus premjerė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
