Naujienų srautas

Nuomonės2021.02.06 18:00

Vaiva Rykštaitė. Kelionės per pandemiją: „pižoniškumas“ ar būdas išlaikyti sveiką protą?

Vaiva Rykštaitė 2021.02.06 18:00
00:00
|
00:00
00:00

Visi mes sėdime tame pačiame pandemijos laive? Oi, ne... Kas iriasi prakiurusia valtimi, kas laksto motorlaiviu, o kas deginasi prabangios jachtos denyje Maldyvuose. Beje, pastarasis pavyzdys nėra vien metafora. Maldyvai – viena iš nedaugelio vietų, kur šiuo metu galima keliauti iš Lietuvos.

Ar dera keliauti per pandemiją? Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra, tačiau kviečiu drauge permąstyti tokių kelionių niuansus.

Pirmiausia, kas krenta į akis, tai socialinė nelygybė. Kai vieniems žmonėms draudžiama važiuoti pas draugus į kitą miestą ar tiesiog prie jūros, jei ten neturi nuosavybės, tuo pat metu kiti, finansiškai pajėgesni, gali drąsiai su savo draugais susitikti Dubajuje. Nugirdau iš lūpų į lūpas perduodamą urbanistinę legendą, kad kai kurie itin pasiturintys žmonės šiomis dienomis net nusiperka skrydžius neketindami niekur skristi, tačiau parodytas bilietas yra ir bilietas iš kito miesto įvažiuoti į Vilnių, kai norisi tiesiog pavakarieniauti su bičiuliais. Belieka tikėtis, kad tai netiesa. O jeigu tiesa?

Čia labai norisi paneigti „pižonišką“ manymą, kad šiuo metu nuo žiemos į šiltesnius kraštus bėga visi, kas tik gali sau tai leisti. Nes tai platesnis klausimas nei finansinės galimybės – saugumo, fizinės ir psichinės sveikatos, taigi, iš esmės, moralinis. Džiaugiuosi girdėdama pažįstamus teigiant, kad jie finansiškai gali drąsiai sau leisti nuskristi į Dubajų, bet sąmoningai neskrenda. Iš solidarumo. Tausodami savo ir kitų sveikatą. Iš noro pasimėgauti Lietuvoje šiemet beprotiškai gražia žiema. Nes per pandemiją saugiausia likti namuose.

Mėgstu kartoti iš savo geros draugės prancūzės (prancūzai labai mėgsta apie tai kalbėti) išmoktą frazę, kad mano laisvė pateisinama tol, kol neriboja kitų žmonių laisvės. Lietuvoje jau nustatyta Jungtinėje Karalystėje plintanti pavojingesnė viruso mutacija. Jei, tikėtina, paaiškės, kad šis užsikrėtimo atvejis įvežtinis, tai bus pats aiškiausias pavyzdys, kaip vienų „mes patys sprendžiame, kas geriausia mūsų šeimai“ laisvė riboja kitų laisvę. Nors, teisybės dėlei, pavyzdžių galima surasti prieš metus, kai ministerijų atstovai prašė žmonių nekeliauti, bet daliai piliečių atrodė, kad neverta atšaukti savo kasmečio slidinėjimo dėl kažkokio ten gripo.

Kai vieniems žmonėms draudžiama važiuoti pas draugus į kitą miestą ar tiesiog prie jūros, jei ten neturi nuosavybės, tuo pat metu kiti, finansiškai pajėgesni, gali drąsiai su savo draugais susitikti Dubajuje.

Ar keliauti tikrai taip pavojinga? Kai man pernai teko vos prasidėjus pandemijai skubiai iš gimtosios Lietuvos grįžti namo į Havajus, labiausiai nerimavau dėl tikimybės užsikrėsti virusu lėktuve. Tačiau, iš tiesų, būnant lėktuvo salone užsikrėsti virusu mažesnė tikimybė[1], nei lankantis prekybos centre, uždaroje mažai vėdinamoje patalpoje ar viešajame transporte. Lėktuvų salonuose itin gera oro cirkuliacija, palaikoma HEPA filtrų – būtent tokie filtrai naudojami ir ligoninių operacinėse[2].

Todėl viskas turbūt priklauso nuo keliaujančių elgesio: ar dėvimos kaukės, ar laikomasi atstumo, ar plaunamos rankos ir t. t. Taip pat reikia suvokti, kad pats lėktuvas, nors jame ir saugiau, yra ne vienintelė vieta, kur galima užsikrėsti keliaujant. Juk iki lėktuvo reikia važiuoti, eiti per pasų kontrolę, laipinimo vartus, viešuosius tualetus ir laukiamuosius. Daugybėje šių vietų tikėtinas bent minimalus kontaktas su kitais žmonėmis, kas statistiškai padidina užsikrėtimo tikimybę. Kitaip tariant, siekiant absoliutaus saugumo, reikėtų kuo mažiau mobilumo.

Tačiau negalima apeiti ir beprotiškai svarbaus psichinės sveikatos klausimo. Per pandemiją depresijos ir savižudybių rodikliai vis kyla, ir klausimas „ar numirsi, jei į Maldyvus nenuskrisi?“ staiga ima rodytis visai nesarkastiškas. Kas tikrai numirtų ar susirgtų depresija, kas ne – žino tik jie patys. To žinojimo neįmanoma patikrinti, neverta nei smerkti, belieka (pasi)tikėti, kad sprendimai dėl kelionių priimami atsakingai, pasvertai. Be to, ne visos kelionės yra poilsinės ar pramoginės – būna gi visokių aplinkybių. Vis dėlto, pabaigoje knieti pasvarstyti: o kas, jeigu dabar į Maldyvus dėl savo psichinės sveikatos užsimanytų vykti didžioji dalis Lietuvos medikų? Tegul skrenda, juk kiekvienas renkamės, kas mums geriausia.

[1]https://www.ama-assn.org/delivering-care/public-health/6-things-doctors-wish-patients-knew-about-flying-during-pandemic
[2]https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2771435

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą