Lietuvos viešieji finansai pernai atitiko ES reikalavimus, tačiau nuo šių metų gali būti sunkiau laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, perspėja Valstybės kontrolė (VK).
Auditorių teigimu, nepriėmus sprendimų dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
„Jau šiais 2026 metais matome riziką, kad gali būti pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, nes išlaidų augimas gali viršyti leistiną ribą. Dėl spartesnio jų augimo, nei buvo numatyta 2025 metais šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė. Kad taisyklių būtų laikomasi, šiemet išlaidos turėtų būti mažesnės, nei prognozuojama“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
VK vertinimu, atsižvelgus į įprastus sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas išlaidas, valdžios deficitas 2028 metais galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029 metais – viršyti šią ribą.
Papildomą spaudimą viešiesiems finansams kuria išaugęs gynybos finansavimas, jų deficitui didelę įtaką daro šių išlaidų apskaita – avansiniai mokėjimai skolą didina jau dabar, tačiau deficite atsispindės tik ateityje, kai įranga bus pristatyta į Lietuvą.
Be to, Valstybės kontrolė prognozuoja, kad 2026–2029 metais valdžios skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
„Fiskalinis spaudimas artėjančiais metais tik stiprės. Gynybos išlaidos yra padidėjusios, o išlyga joms bus taikoma iki 2028 metų. Be tvarių pajamų šaltinių bus sunku laikytis fiskalinės drausmės taisyklių nemažinant viešųjų paslaugų prieinamumo“, – teigė VK Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
„Jei papildomų pajamų klausimo neišspręsime laiku, ateityje reikės rinktis tarp gynybos finansavimo ar kitų išlaidų mažinimo“, – pridūrė ji.
Be to, institucijos teigimu, „Sodros“ biudžetas atitiko iki 2025 metų pabaigos galiojusias nacionalines fiskalinės drausmės taisykles, tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas jų neatitiko. Tai, tikėtina, rodo finansavimo trūkumą.
Vertinimas dėl savivaldybių biudžetų bus pateiktas birželį.
Be to, per kelerius metus „Sodros“ rezervą smarkiai papildys iš antrosios pakopos pensijų fondų gautos įmokos, kurios taps pensijų apskaitos vienetais. Tai reiškia, kad jie sukuria ilgalaikius įsipareigojimus, todėl nėra laikomi papildomomis pajamomis ir neturėtų būti išleisti išmokoms didinti.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį pasitraukus beveik 40 proc. dalyvių, „Sodrai“ pervesta apie 1,3 mlrd. eurų.
Pasak VK, Lietuvos valdžios pajamų lygis išlieka žemas, palyginti su kitomis ES šalimis. 2024 metais pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų Lietuvoje sudarė 33,3 proc. BVP, o ES – beveik 40,4 proc. BVP.
Europos Taryba Lietuvai rekomenduoja užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimą, gerinti mokesčių surinkimą, plėsti mokesčių bazę. Valstybės kontrolė pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą.
Lietuva yra įsipareigojusi laikytis valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribų 2025–2029 metais, kurios vidutiniškai siekia 5 proc. per metus. 2025–2028 metais Lietuvai taip pat taikoma išlyga gynybos išlaidoms, leidžianti nuo šių ribų nukrypti iki 1,5 proc. BVP.
