„Brent“ naftos kaina per savaitę pakilo apie 10 proc. ir pirmadienio rytą siekė daugiau nei 111 dolerių už barelį.
Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas baigėsi be jokio aiškesnio susitarimo, kuris galėtų padėti atlaisvinti vis dar iš esmės visiškai užblokuotą Hormūzo sąsiaurį. Tuo tarpu D. Trumpas savaitgalį vėl grasino Iranui kariniais smūgiais, teigdamas, kad laikas susitarimui labai greitai senka. Visgi, susitarimas atrodo mažai tikėtinas, JAV ir Iranui išlaikant savo reikalavimus, kurie šiuo metu atrodo nesuderinami. Iš kitos pusės, stringant diplomatiniams procesams, karinės eskalacijos rizika auga.
Besitęsiančių tiekimo sutrikimų perspektyva didina rizikas dėl galimos naujos infliacijos bangos, kurios pirmieji ženklai jau matosi. Į tai stipriai reaguoja obligacijų rinka, kurioje fiksuojami ženklūs pajamingumų augimai daugelyje pasaulio šalių. Nuo penktadienio JAV 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo 14 bazinių punktų iki 4,62 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį nuo 2025 m. vasario. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo 12 bazinių punktų iki 3,17 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 metų, o Japonijos augo 12 bazinių punktų iki 2,74 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 1996 metų. Bendrai obligacijų pajamingumai pastarosiomis dienomis peržengė svarbius psichologinius lygius, o tai rinkose vertinama kaip signalas, kad skolinimosi kainos gali toliau augti.
Kylantys obligacijų pajamingumai daro spaudimą centriniams bankams reaguoti didinant palūkanų normas. Rinka šiuo metu tikisi trijų ECB palūkanų normų didinimų šiais metais, pradedant birželio mėnesiu. Tuo tarpu FED atveju rinkoje matoma, kad palūkanos bus padidintos vieną kartą kitų metų pirmą ketvirtį. Visgi, stiprėjant infliacijos rizikoms, rinka palaipsniui artina numatomą FED palūkanų normų didinimą, nepaisant to, jog D. Trumpas iš naujo FED vadovo reikalauja palūkanas mažinti. Aukštesnių palūkanų tikimybė penktadienį stipriai numušė tauriųjų metalų kainas – auksas smuko apie 2,5 proc. link 4500 dolerių už unciją, o sidabras – beveik 10 proc. iki 75 dolerių už unciją.
JAV akcijų biržos penktadienį patyrė pirmą rimtesnį išpardavimą nuo kovo pabaigos, kuomet prasidėjo šešias savaites trukęs ralis. NASDAQ smuko 1,54 proc., o S&P 500 – 1,24 procento. Prasčiausius rezultatus fiksavo puslaidininkių sektorius (-4,2 proc.), o „Nvidia“ akcijos smuko 4,4 proc., investuotojams neįžvelgus pozityvo iš Trumpo ir Xi susitikimo. Penktadienį taip pat krito žaliavų (-2,7 proc.) ir komunalinių paslaugų (-2,4 proc.) sektoriai, o daugiausia augo energetikos sektorius (+2,3 proc.).
Geriausiais rezultatais taip pat pasižymėjo programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas (+2,4 proc.), su „Microsoft“ (+3 proc.) priešakyje. Optimizmą įmonės atžvilgiu sustiprino pranešimas apie garsaus investuotojo – Billo Ackmano – atidarytą 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės „Microsoft“ poziciją. Pastaraisiais mėnesiais programinės įrangos įmonių akcijų kainos dėl dirbtinio intelekto keliamų baimių ženkliai atsiliko nuo bendro biržų kilimo, todėl jų santykiniai vertinimai tapo gana patrauklūs, ypač lyginant su puslaidininkių įmonėmis.
Europos akcijų biržos taip pat patyrė stiprų kritimą, investuotojams reaguojant į gresiančius tiekimo sutrikimus ir aukštesnę infliaciją. STOXX 600 smuko 1,48 proc., daugiausia dėl komunalinių paslaugų (-3,5 proc.), žaliavų (-3,4 proc.) ir informacinių technologijų (-2,5 proc.) sektorių kritimo. Tik energetikos sektorius (+0,9 proc.) fiksavo augimą, atspindėdamas aukštesnes naftos kainas. Vokietijos DAX smuko 2,07 proc., Prancūzijos CAC – 1,61 proc., Italijos FTSE MIB – 1,87 proc., o Baltijos birža – 0,21 procento. Prekyba ateities sandoriais indikuoja, kad pirmadienį akcijų rinkų kritimas tęsis tiek Europoje, tiek JAV.
