„Lietuva, atleiskite, kad tiek neatvykome pas jus anksčiau“, - trečiadienio vakarą nuo scenos Vilniuje šūkavo grupės „Palaye Royale“ muzikantai. Ne vienus metus žinoma Las Vegaso grupė surengė pirmąjį savo koncertą Lietuvoje.
Į menų fabriką „Loftas“ savo gastrolių po Europą maršrute užsukę muzikantai JAV išgarsėjo praėjusio dešimtmečio viduryje.
Dar paauglystėje trys iš Kanados kilę broliai Kroppai – Remingtonas Leithas, Sebastianas Danzigas ir Emersonas Barrettas – įkūrė grupę, kurią iš pradžių pavadino „Kropp Circle“. Paskui pavadinimą pakeitė į „Palaye Royale“ – klubo Toronte, kuriame susipažino jų tėvai, garbei.
Ryškų įvaizdį susikūrusi grupė dar prieš išleisdama pirmąjį albumą sužibėjo MTV kanalo eteryje – simbolinėse muzikinėse kovose nurungė roko žvaigždes „Linkin Park“.
Šiandien jos karjeroje – keletas pasaulinių turų, gastrolės su JAV garsenybėmis Robu Zombie ir „Marilyn Manson“, keturi albumai (naujausias, „Fever Dream“, pasirodė pernai rudenį, jam pristatyti ir skirtos šios gastrolės).
Kaip savo įkvėpimo šaltinius „Palaye Royale“ mini plaukų laku ir blizgučiais gausiais padabintos 70-ųjų glemroko eros dievukus – Davidą Bowie ir „T. Rex“.
Įvaizdyje tai tikrai atsispindi – ryškus grimas, aštuntojo dešimtmečio ekstravaganciją primenantys drabužiai tikrai nesugadintų kokio nors filmo apie tuos laikus.
Kita vertus, su muzika – kiek sudėtingiau, ją priskirti vienam žanrui būtų nelengva.
Iš vienos pusės, dalis „Palaye Royale“ dainų – neabejotinai roko kūriniai, trankių gitarų jose netrūksta, o scenoje taškoma energija neleidžia abejoti grupės narių meile šiam žanrui.
Kita vertus, kita dalis kūrinių kartais skamba taip, jog „nurengus“ vieną kitą instrumentų sluoksnį puikiausiai galėtų atsidurti kur kas švelnesniame „OneRepublic“ ar „Coldplay“ repertuare, o vieną dainą duetu naujausiame albume atlieka ir lietuvių pamėgta JAV popžvaigždė LP.
Žodžiu, kažkas per vidurį tarp roko ir popmuzikos su šiek tiek įvaizdžio užuominų ir į pankus bei gotus (panašią formulę praeityje labai sėkmingai naudojo grupė „My Chemical Romance“).
Kitaip tariant, į jaunimo emocijas nutaikyta, gana komercinė formulė, bet gyvai tai atrodo ir skamba išties efektingai.
Į Vilnių „Palaye Royale“ atvyko su net pora apšildančių grupių ir scenografija, kuri gerokai nustebino „Lofto“ šeimininką Viktorą Diawarą.
Pusę dešimtos vakaro į sceną žengusios vakaro žvaigždės sceną pavertė savo rūmais – su didžiuliu švytinčiu grupės logotipu virš galvų, specialiais apšvietimo efektais ir net fejerverkų pliūpsniais, kuriuos šaudė kas keletą dainų.
Įspūdis – lyg grupė būtų pasiruošusi ne koncertui sąlyginai nedideliame klube, kur susirinko apie 800 žiūrovų (galėjo tilpti bent trečdaliu daugiau), o stadione.
„Nieko panašaus „Lofte“ iki šiol neteko matyti“, - pripažino V. Diawara.
Grupės narių elgesys irgi nė vieną akimirką nerodė, jog koncertas vyksta gana nedideliam žiūrovų ratui.
„Palaye Royale“ dainininkas Remingtonas Leithas šėlo, lyg prieš jį būtų bent dešimt tūkstančių žiūrovų – jau per antrą dainą ropštėsi ant garso kolonėlių, dramatiškai lakstė po sceną, kėlė žiūrovų rankų bangą ir nuolat ragino dainuoti kartu.
Kiti muzikantai irgi neatsiliko – atrodė, kad per koncerto valandą jie išdegina tiek energijos, jog toks pasirodymas atstoja pusdienį sporto salėje.
„Broken“, „No Love in L.A.“, „Oblivion“, „Dying In A Hot Tub“ – šios ir kitos garsiausios grupės dainos salėje sulaukdavo tokios reakcijos, jog buvo akivaizdu, kad į pasirodymą susirinko bene visi ištikimi „Palaye Royale“ gerbėjai iš mūsų šalies. Didžioji dalis klausytojų – jauni, nors už nugarų buvo galima pastebėti ir galva linguojančių vyresnių melomanų būrelį.
Koncerto metu buvo sunku atsikratyti minties, jog linksminti ir užvesti publiką „Palaye Royale“ moka ne blogiau nei triumfo žygį per pasaulį tęsiantys italai „Maneskin“, tačiau sėkmė muzikos pasaulyje yra viena didelė loterija.
Kita vertus, net ir be didžiausių arenų „Palaye Royale“ sugeba tęsti gana sėkmingą karjerą, o grupės talentas rašyti įsimenančias melodijas nuoširdžiai žavi. Akimirkomis, kai grupės vokalistas sėdo prie pianino ir grojo ramesnes „Palaye Royale“ balades, buvo aišku, jog ši grupė sugeba kur kas daugiau, nei bandyti pataikyti į roko madas.
