Visuomenėje dažnai nėra bendros nuomonės dėl saulės poveikio sveikatai – vieni teigia, kad ji būtina, kiti – kad be apsaugos nuo saulės į lauką geriau neiti. Nors dar nėra iki galo aišku, ar kremai nuo saulės visiškai saugūs, specialistų teigimu, juos naudoti itin rekomenduojama, nes tai padeda mažinti odos vėžio riziką ir lėtina senėjimo procesus.
Plačiau – LRT.lt laidos „Gydytojas Andrius“ įraše:
Pasak skubiosios medicinos gydytojo Andriaus Černausko, kremų nuo saulės būna dviejų rūšių – cheminiai ir mineraliniai. Cheminiai filtrai sugeria ultravioletinius spindulius ir paverčia juos šiluma. Tokie kremai paprastai gerai įsigeria į odą ir nepalieka baltų žymių.
Tuo metu mineraliniai kremai dažniausiai sudaryti iš cinko oksido arba titano dioksido. Šios dalelės veikia tarsi maži veidrodžiai – jos atspindi ultravioletinę šviesą nuo odos paviršiaus. Jų minusas – kartais, ypač storesnis kremo sluoksnis, gali palikti ant odos baltą atspalvį.
Tyrimai rodo, kad kai kurios šiuose kremuose randamos medžiagos gali nedideliais kiekiais patekti į kraujotaką, bet iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad realiomis naudojimo dozėmis jos sukeltų hormonų ar kitų sveikatos sutrikimų.
„Kitaip tariant, šios medžiagos vis dar tiriamos. Bet šiuo metu dermatologų ir visuomenės sveikatos organizacijų rekomendacijos išlieka tos pačios – naudoti apsaugą nuo saulės saugiau, nei jos nenaudoti“, – teigia A. Černauskas.
Kita vertus, pasak specialisto, skaičiuojama, kad kasmet į jūras ir vandenynus patenka tūkstančiai tonų kremo nuo saulės, o tai kelia rūpesčių ekologams, nes kai kurios jų sudedamosios dalys gali pakenkti koralams ir kitoms jūrų ekosistemoms.
„Todėl kai kurios šalys, pavyzdžiui, Havajai, riboja tam tikrų filtrų naudojimą, o dalis žmonių renkasi mineralinius kremus, laikomus šiek tiek draugiškesniais aplinkai“, – sako A. Černauskas.
Jo teigimu, taip pat svarbu žinoti, kad saulės šviesa turi skirtingų tipų ultravioletinių spindulių – dažniausiai kalbama apie UVA ir UVB.
„UVB spinduliai dažniausiai nudegina odą. Tai klasikinė situacija, kai vakare po dienos paplūdimyje pečiai tampa raudoni kaip pomidorai, o prisilietus atrodo, kad juos pabarstė aitriosiomis paprikomis. UVA spinduliai veikia šiek tiek klastingiau. Jie prasiskverbia giliau į odą, skatina senėjimą, raukšlių formavimąsi, taip pat gali prisidėti prie odos vėžio vystymosi“, – aiškina gydytojas.
„Todėl dermatologai nuolat kartoja, kad reikia rinktis plataus spektro apsaugą – ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių“, – priduria jis.
Anot A. Černausko, ant pakuočių dažnai randamas užrašas „SPF“ reiškia saulės apsaugos faktorių. Teoriškai jis parodo, kiek ilgiau saulėje galima nenudegti odos. Pavyzdžiui, jei žmogus be apsaugos pradeda rausti po 10 minučių, SPF 30 kremas tą laiką gali pailginti maždaug 30 kartų.
„Bet praktikoje viskas šiek tiek sudėtingiau. Žmonės kremo paprastai užsitepa per mažai, dalį jo nuplauna vanduo, prakaitas arba sugeria rankšluostis. Todėl dermatologai rekomenduoja paprastą taisyklę: naudoti kremą su SPF 30 ar daugiau, pakartotinai jį tepti kas dvi valandas, ypač po maudynių“, – sako specialistas.
Gydytojas taip pat pastebi, kad visuomenėje vis dar gajus sveiko įdegio mitas, nors medicinos požiūriu saugaus įdegio nėra.
„Įdegis – odos reakcija į ultravioletinę žalą. Oda pradeda gaminti daugiau pigmento – melanino, taip bando apsisaugoti nuo tolesnio pažeidimo. Kitaip tariant, oda įdega ne todėl, kad jai labai patinka saulė, o todėl, kad ji ginasi“, – pabrėžia A. Černauskas.
Pasak jo, naudojant kremą nuo saulės galima išvengti ir odos vėžio rizikos.
„Žinomiausia odos vėžio forma – melanoma, tai gana agresyvus vėžys. Jei jis diagnozuojamas vėlai, gali sukelti rimtų problemų. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų prevencija labai paprasta: mažiau nudegimų ir daugiau apsaugos“, – teigia specialistas.
Jo teigimu, ypač svarbu nuo saulės saugoti vaikų odą, nes ji jautresnė ultravioletiniams spinduliams.
„Tyrimai rodo, kad stiprūs saulės nudegimai vaikystėje gali padidinti melanomos riziką ateityje. Todėl vaikams rekomenduojama kepurė, marškinėliai, pavėsis ir kremas su SPF 30 ar 50“, – pabrėžia A. Černauskas.
Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad jaudintis dėl kiekvieno saulės spindulio ir bijoti išeiti į lauką saulėtą dieną tikrai nereikėtų: „Saikas yra geriausias sveikatos vedlys“, – pabrėžia jis.
„Jei planuojate visą dieną gulėti paplūdimyje nuo ryto iki vakaro, kremas nuo saulės būtinas. Jei jaudinatės dėl cheminių filtrų, rinkitės mineralinius kremus. Jei vasaros dieną apsivilkę šortus ketinate pusvalandį pabėgioti pušų pavėsyje, išsivolioti saulės kreme tikrai nereikia. Užteks patepti veidą ir atviras vietas. Jei kelias minutes einate iš darbo į namus, tragedijos taip pat nėra“, – sako specialistas.
Jis taip pat primena, kad saulė turi ir naudos – skatina vitamino D gamybą, gerina nuotaiką ir gali palengvinti kai kurių odos ligų simptomus, pavyzdžiui, žvynelinės.
Parengė Vaida Račkauskaitė
