Kinija į kosmosą išsiuntė tris taikonautus, iš kurių vienas kosminėje stotyje praleis visus metus. Pekinas neslepia, kad ši misija – tai apšilimas prieš planuojamą skrydį į Mėnulį 2030 metais.
Ne tik noras pažinti vilioja į kosmosą. Kinijai tai ir supergalybės statuso demonstravimas. Trys taikonautai, taip astronautai vadinami Kinijoje, sekmadienį išvyko į kinišką Tiangongo kosminę stotį. Vienas jų joje praleis visus metus.
„Kinijos pilotuojama kosmoso programa pradėjo nuo vieno taikonauto, vienai dienai pasiųsto į kosmosą, o dabar ji rengiasi metų trukmės žmogaus skrydžiui orbitoje. Kinijos kosmoso programą lydi vienas pasiekimas po kito“, – sako taikonautas Zhu Yangzhu.
Metai kosmose nėra pasaulio rekordas. Rusas Valerijus Poliakovas erdvėje yra praleidęs 14,5 mėnesio. Taip pat metus yra praleidę dar keletas rusų ir vienas amerikietis. Tačiau kinams tai bus pirmas kartas, o kuris iš trijų taikonautų pasiliks metams, bus nuspręsta per misiją.
„Svarbiausias klausimas bus užtikrinti taikonauto sveikatą. Tai ypač aktualu tokiose ilgose misijose. Kalbame apie psichologinį nesvarumo būsenos poveikį, nuolatinę medicininę priežiūrą, taip pat maisto tiekimą ir psichologinę pagalbą“, – kalba inžinierius Zhang Zhiyuan.
Metų trukmės skrydis – pasirengimas misijai į Mėnulį. Nors Kinija atsilieka nuo Amerikos, kuri žmogų į Žemės palydovą ketina sugrąžinti jau 2028 m., kinai dar niekada nėra buvę taip arti. Jų tikslas – taikonautai Mėnulyje 2030 m. Vadinasi, tik dvejais metais vėliau.
„Mūsų kosminė stotis orbitoje veikia jau beveik ketverius metus. Ji mums padėjo išplėtoti daugybę technologijų, kurių reikia žmogaus nusileidimui Mėnulyje“, – teigia Kinijos kosmoso programos atstovas spaudai Zhang Jingbo.
Politinę reikšmę turi ne tik tikslai, bet ir tai, koks personalas vyksta į šią misiją. Lai Ka Ing – pirmoji taikonautė iš Honkongo, dalyvaujanti Kinijos misijoje. Simbolis vieno svarbiausių Xi Jinpingo valdymo laimėjimų – sugniuždytos Honkongo autonomijos.
„Man, kaip eilinei Honkongo pilietei, galimybė prisijungti prie šios taikonautų misijos yra nepaprastai svarbi patirtis, apie kurią net pasvajoti negalėjau. Mano širdis kupina dėkingumo ir pasididžiavimo“, – sako taikonautė.
2019 m. Kinija pirmoji pasaulyje tamsiojoje Mėnulio pusėje nutupdė zondą. Po dvejų metų Marsą pasiekė jos marsaeigis. Dabar jos tikslas, kad technikos pramintais takais pradėtų eiti Kinijos žmonės.
