Gegužės 26 d., antradienį, sopranas Asmik Grigorian ir pianistas Lukas Geniušas surengė koncertą vienoje žymiausių kamerinės muzikos salių pasaulyje „Wigmore Hall“, kuri šiemet mini 125-ąją sukaktį. Šį koncertą tiesiogiai transliavo LRT KLASIKA, o prieš jį LRT KLASIKOS žurnalistė Gabija Narušytė pakalbino dvi tarptautines žvaigždes iš Lietuvos.
– „Wigmore Hall“ salėje jau esate koncertavę. Buvo labai daug gražių atsiliepimų apie jūsų duetą. Su kokiomis emocijomis čia grįžtate?
L. Geniušas: Neabejotinai akustiškai tai viena geriausių kamerinių salių Europoje. Fortepijonui, kamerinei muzikai, klausytojui ir ypač atlikėjui tai – viena patogiausių vietų groti. Man ten pasirodyti teko tris kartus.
A. Grigorian: Akustika tikrai pasakiška – labai smagu dainuoti pagal kamerinę muziką. Operinėms arijoms būtų truputėlį kitas jausmas, bet kamerinei muzikai tai viena idealiausių salių.
– Kodėl?
L. Geniušas: Galime sau leisti panaudoti subtilias spalvas iki bet kokio lygio rafinuotumo ir tai bus išgirsta, artikuliuota, bus aišku. Kita vertus – ilgametės tradicijos: žmonės ateina labai gerai pasiruošę, tikri melomanai. Ir grožis. Sunku papasakoti – tai kombinacija. Dizainerių, architektų sukurta taip, kad puikiai skamba visiems, visoms pusėms.
– Tokia subtili programa, matyt, buvo parinkta šiai publikai, šiai erdvei? Nuo prancūziškų vokalizių iki Richardo Strausso kūrinių.
L. Geniušas: Kalbant apie programą, ji dar eksperimentinė, grojome ją tik porą kartų. Tai kol kas labai sunku ką nors pasakyti, nes pati eksperimentuoju ir žiūriu, ar ji iš tikrųjų veikia. Lukas labai laimingas dėl šios naujos programos, aš – kol kas nežinau. Man, kaip dainininkei, aišku, svarbiausia yra garso grįžimas. Nuo to, kaip erdvėje girdžiu savo balsą, labai stipriai priklauso, ar aš kaifuoju nuo to, ką darau, ar ne. Šita salė tuo požiūriu tikrai nuostabi.
– Kodėl daliai programos pasirinkote vokalizes be žodžių?
A. Grigorian: Man įdomu pažiūrėti, kaip žmonės reaguoja į kūrinius be žodžių. Kai nuostabią gražią muziką groja instrumentalistai, visiems viskas aišku. Bet ne visada žmonės supranta, kad balsas yra lygiai toks pat instrumentas. Kartais muzika gali pasakyti žymiai daugiau nei bet kokie žodžiai. Lygiai taip pat kaip balete ar šokyje daug galima pasakyti per kūno kalbą. Man tiesiog įdomi publikos reakcija, kaip jie priima žmogišką balsą kaip instrumentą.
– Turbūt judu taip gerai jaučiate vienas kitą, kad susitikus scenoje muzika gali gimti čia ir dabar?
A. Grigorian: Be abejo. Arba ta chemija tarp žmonių yra, arba jos nėra. Kartais su žmogumi gali repetuoti valandų valandas ir nieko nesukursi. O su Luku, bent jau iš mano pusės, nuo pat pirmos repeticijų dienos visada buvo pojūtis, kad žmogus tave jaučia, tu jauti žmogų ir dėl to visi tie dalykai įvyksta. Ne vien dėl to, kad kartu daug dirbta, bet taip tiesiog būna.
L. Geniušas: Aš nebandysiu paneigti šitos akivaizdžios tiesos. Man yra laimė muzikoje prisiliesti prie tokios brangenybės kaip Asmik. Čia toks darbas, kurio darbu net nepavadinsi – grynas malonumas, atsidavimas. Asmik yra iš tų muzikantų, kurie visada bando pasiekti ką nors, kas yra ne išorė, ne įvaizdis, ne dekoracija, o esminės muzikinės vertybės. Dėl to su ja dirbti yra pasakiška, įdomu.
Asmik Grigorian ir Luko Geniušo koncerto „Wigmore Hall“ salėje įrašo galite klausytis LRT radiotekoje, Euroradijo koncertų programoje, ten taip pat galite išgirsti ir visą jųdviejų interviu.
Parengė Monika Augustaitytė-Mickūnienė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
