Geologai nustatė, kad Afrikos žemynas suskils anksčiau, nei manėme. Aktyvus riftas (ilgas plyšys Žemės plutoje – LRT) pasiekė „kritinę ribą“ ir netrukus pertrūks, suformuodamas naują vandenyną. Visgi „netrukus“ yra santykinis terminas – iki visiško pertrūkimo praeis dar keli milijonai metų, nors geologiniu požiūriu tai tėra tik akimirka, skelbia „ScienceAlert“.
„Nustatėme, kad tektoninių lūžių procesai šioje zonoje yra labiau pažengę, o Žemės pluta plonesnė, nei anksčiau manėme, – sako Kolumbijos universiteto geomokslininkas Christianas Rowanas. – Ypač šie procesai pasistūmėję Rytų Afrikoje.“
Dabartinis žemynų išsidėstymas mums atrodo nekintamas, tačiau jie nuolat juda, nors ir labai lėtai.
Prieš daugiau nei 200 milijonų metų visi jie buvo susijungę į vieną superkontinentą ir prognozuojama, kad tolimoje ateityje žemynai (bent jau dauguma jų) vėl susijungs.
Ten, kur susiduria dvi tektoninės plokštės, susidaro kalnai. Ten, kur jos nutolsta viena nuo kitos, atsiranda vandenynai.
Rytų Afrikos rifto sistema yra puikus pastarojo proceso pavyzdys. Afrikos plokštė šiuo metu skyla į dvi dalis: į vakaruose esančią milžinišką Nubijos plokštę, kuri apima didžiąją dalį žemyno, ir į mažesnę Somalio plokštę, kuri apima didžiąją dalį rytinės pakrantės bei Madagaskaro salą.
Naujajame tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į konkrečią šios sistemos dalį – Turkanos rifto zoną, kuri driekiasi šimtus kilometrų per Keniją ir Etiopiją. Jie išanalizavo anksčiau šiame regione atliktus seisminius matavimus ir apskaičiavo Žemės plutos storį šioje zonoje. Paaiškėjo, kad ji yra daug plonesnė nei tikėtasi: rifto centre jos storis siekia vos apie 13 kilometrų. Palyginimui, rifto regiono pakraščiuose žemės pluta yra storesnė nei 35 kilometrai.
O kai plutos storis rifto zonoje sumažėja iki maždaug 15 kilometrų, prasideda „siaurėjimu“ vadinamas etapas. Pasiekus šį tašką, žemyno skilimas tampa beveik neišvengiamas. Po kelių milijonų metų šis etapas bus baigtas ir prasidės kitas – okeanizacija. Kaip matyti iš pavadinimo, būtent jo metu susidarys naujas vandenynas.
Žemės pluta išsitemps tiek plonai, kad iš po jos išsiverš magma, kuri kaupsis ir vės, formuodama įdubą. Į šią įdubą ėmus plūsti vandeniui iš Indijos vandenyno, ji taps nauju jūros dugnu.
Šis procesas jau prasideda Afarų įduboje, esančioje šiaurės rytų Afrikoje, netoli Raudonosios jūros.
