Gegužės 3 d. rytą, 09:59 Lietuvos laiku, antroji „SpaceX“ CAS500 (Compact Advanced Satellite 500) misija į žemąją Žemės orbitą nugabeno tris lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) pagamintus palydovus, tarp jų – Lenkijos įmonės žvalgybinis palydovas, gebantis matyti pro debesis ir tamsoje, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
Iš viso, „NanoAvionics“ į kosmosą jau yra paleidusi daugiau nei 60 Lietuvoje pagamintų palydovų, 8 jų – 2026 metai.
Atle Wøllo, „Kongsberg NanoAvionics“ generalinis direktorius, teigė: „CAS500-2 paleidimas įdomus tuo, kad gabeno tris itin novatoriškas ir svarbias palydovų misijas, skirtas pažangiems moksliniams tyrimams, nenulaužiamam duomenų perdavimui ir karinei žvalgybai. Šios misijos puikiai parodo „NanoAvionics“ gebėjimą prisitaikyti prie įvairių klientų reikmių mokslo, saugaus ryšio ir gynybos srityse.“
CAS500-2 misijos palydovai, naudojantys „NanoAvionics“ platformas
„Eycore-1“ – Lenkijos įmonės „Eycore“, kuriančios kompaktiškas palydovines SAR antenas, projektas, skirtas išbandyti X dažnių juostos radaro siųstuvą-imtuvą, integruotą „NanoAvionics“ 200 kilogramų klasės palydovų platformoje. Misija pademonstruos europietišką, karinio lygmens SAR sprendimą, kuris vyriausybėms suteiks greitą, nepriklausomą prieigą prie labai aukštos raiškos, dieną ir naktį, bet kokiomis oro sąlygomis gaunamų vaizdų. Jos tikslas – padėti pagrindą tolesniems naujos kartos SAR palydovams, skirtiems NATO ir sąjungininkų gynybos reikmėms. Įgyvendindama šią misiją, „Eycore“ tapo antra visiškai privačia Europos įmone, iškėlusia SAR palydovą į orbitą.
„Misija „Eycore-1“ žymi mūsų palydovų platformų debiutą SAR reikmėms ir atspindi, kaip mes padedame partneriams tokiems, kaip „Eycore“ vystyti strategiškai svarbius pajėgumus. „NanoAvionics“ NATO ir jos sąjungininkėms jau kelis metus tiekia kosmose išbandytus optinio ir terminio vaizdo, laivų radijo dažnių stebėjimo, bei kitų signalų žvalgybos palydovus. Integruodamos „Eycore“ radarų technologiją su „NanoAvionics“ palydovų platformomis, mūsų įmonės plečia Europos galimybes naudotis nepriklausomais žvalgybos ir žemės stebėjimo duomenimis. „Eycore-1“ misija demonstruoja mūsų gebėjimą stiprinti šalių saugumą ekonomiškais, išbandytais palydoviniais sprendimais, kuriuos vystome su partneriais“, – kalbėjo A. Wøllo.
„QUBE II“ – tai 11 kilogramų sveriantis palydovas, kuris pirmą kartą istorijoje pademonstruos kvantinių šifro raktų mainą, kai tarp mažojo palydovo ir antžeminės stoties bus perduodami unikalūs, fiziškai nesuklastojami šifravimo kodai (raktai). Misijos tikslas – sukurti pagrindą ekonomiškiems, nenulaužiamiems ryšių tinklams, naudojant kompaktišką ir lengvą optinį terminalą. Palydovo „QUBE II“ projektas yra Vokietijos federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos (BMFTR) iniciatyva kvantinių ryšių srityje. Už palydovo sistemą atsakingas Viurcburgo telematikos centras (ZfT), o „OHB System AG“ koordinuoja visą sistemą, įskaitant kvantinį komunikacijos terminalą iš Vokietijos aeronautikos ir kosmoso centro (DLR), Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto ir Erlangeno-Niurnbergo Frydricho Aleksandro universiteto.
„SNAPPY“ – tai NASA programos „Innovative Advanced Concepts“ (NIAC) finansuojamas mažasis palydovas, sukurtas bendradarbiaujant NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijai (JPL), NASA Maršalo kosminių skrydžių centrui bei Vičitos, Pietų Dakotos, Minesotos ir Mičigano universitetams.
Kosminis saulės neutrinų detektorius buvo suprojektuotas ir sukurtas Vičitos valstybiniame universitete (WSU), kuris vadovauja projektui, jo elektroninę įrangą suteikė NASA Maršalo kosminių skrydžių centras, o palydovo platformą – „Kongsberg NanoAvionics“.
Neutrinai – itin skvarbios, mažai sąveikaujančios subatominės dalelės, beveik neturinčios masės.
„SNAPPY“ matuos rodiklius, susijusius su saulės neutrinų aptikimu, naudodamas dvigubo impulso signalą, kuris leidžia aiškiai atskirti tikras saulės neutrinų sąveikas. Šio projekto tikslas – padėti įvertinti didesnio detektoriaus, skriejančio arčiau Saulės, kur branduolinės sintezės metu sugeneruotų neutrinų srautas, kaip numanoma, bus tūkstantį kartų didesnis nei Žemėje, įgyvendinimo galimybes.
Mokslų daktaras Nikolas Solomey, Vičitos valstybinio universiteto (WSU) matematikos, statistikos ir fizikos mokslų profesorius, teigė: „Niekas dar nėra naudoję neutrinų detektoriaus kosmose. Ši misija leis mums pažvelgti į Saulę visiškai nauju žvilgsniu ir atlikti mokslinius bandymus, kurių neįmanoma atlikti Žemėje.“
