Krakenas yra mitinė milžiniško dydžio jūrų pabaisa, pagal etimologiją panaši į galvakojį moliuską, pasirodžiusi Norvegijos jūroje. Manoma, kad Krakeno legenda galėjo kilti iš pastebėtų milžiniškų kalmarų, kurie gali užaugti iki 12 metro ilgio. Tačiau dabar mokslininkai nustatė kai ką dar įdomesnio: milžiniški Krakeną primenantys aštuonkojai, galingais snapais traškinę grobio kaulus, buvo vieni iš grėsmingiausių kreidos periodo vandenynų plėšrūnų, skelbia „The Guardian“.
Dešimčių naujai atrastų fosilijų analizė rodo, kad kai kurių senovinių rūšių aštuonkojai siekė iki 19 metrų ilgio, o tai reiškia, kad galėjo varžytis su tokiais plėšrūnais kaip mozazaurai ir pleziozaurai, o galbūt net juos medžioti.
„Mūsų tyrimas rodo, kad tai nebuvo tiesiog didesnės šiuolaikinių aštuonkojų kopijos, – sakė Hokaido universiteto paleontologas ir pagrindinis tyrimo autorius dr. Yasuhiro Iba. – Tai buvo milžiniški plėšrūnai, įsitvirtinę pačioje kreidos periodo jūrų maisto grandinės viršūnėje.“
Iki šiol apie senovės aštuonkojus buvo žinoma palyginti nedaug, nes jų minkštų kūnų praktiškai neišliko fosilijų forma. Tyrimas rėmėsi išsamia suakmenėjusių snapų – kietos struktūros, kuri yra vienintelė tvirta aštuonkojo kūno dalis, – analize.
Mokslininkai dar kartą ištyrė 15 didelių suakmenėjusių snapų, kurie anksčiau buvo priskiriami vampyriniams kalmarams, tačiau, kaip parodė naujausios analizės duomenys, iš tiesų priklausė Nanaimoteuthis vadinamai senovinių aštuonkojų giminaičių grupei. Pasitelkę skaitmeninio vaizdo gavimo technologijas, kreidos periodo uolienose, kurių amžius siekia nuo 72 iki 100 milijonų metų, tyrėjai aptiko dar 12 aštuonkojų snapų.
Paaiškėjo, kad vienos rūšies – Nanaimoteuthis haggarti – snapas buvo didesnis nei šiuolaikinio gigantiškojo kalmaro, kuris užauga iki maždaug 12 metrų ilgio ir iki šiol buvo laikomas didžiausiu žinomu bestuburiu.
Remdamiesi šiuolaikinių pelekinių aštuonkojų žandų dydžio ir kūno ilgio santykiu, mokslininkai apskaičiavo, kad N. haggarti bendras ilgis siekė nuo 7 iki 19 metrų, todėl jis galėtų būti didžiausias kada nors užregistruotas bestuburis.
Šiuolaikiniai aštuonkojai nesuryja grobio viso, bet ilgais, lanksčiais čiuptuvais jį sugriebia ir sutramdo, o tada susmulkina snapu. Rasti senovinių aštuonkojų snapai turėjo aiškius nusidėvėjimo požymius, rodančius, kad jie taikė panašią medžioklės strategiją.
„Tikriausiai jis savo ilgais čiuptuvais gaudydavo grobį, o galingu apatiniu žandikauliu sutrupindavo kietas struktūras, pavyzdžiui, kiautus ar kaulus, – sakė Y. Iba. – Didelis žandikaulių nusidėvėjimas rodo, kad dažnai buvo kramtomas kietas grobis.“
Tai galėjo būti kaulinės žuvys, vėžiagyviai ir, galbūt, milžiniški jūrų ropliai, pavyzdžiui, mozazaurai, kurie greičiausiai buvo panašaus dydžio.
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.aea6285
