Grynaisiais „Nemuno aušrą“ finansavo Puchovičiaus aplinka, taip pat – aplinkos ministras

Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats R. Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko.

Aplinkos ministras K. Žuromskas buvo pasipiktinęs žurnalisto klausimais. Jis tvirtai pareiškė neįnešęs į savo sąskaitą grynųjų pinigų prieš pervesdamas auką – 2,5 tūkst. eurų – partijai „Nemuno aušra“.

„Ne, ne, neįnešiau grynaisiais pinigais, kažkokia ne tokia informacija pas jus. Sakau, kad mano asmeninės lėšos buvo aukotos partijai ir, kiek atsimenu, nebuvo įnešti jokie grynieji pinigai“, – pareiškė jis.

Tęsiantis pokalbiui ir žurnalistui paprašius užtvirtinti, ar tikrai K. Žuromskas neįnešė į savo sąskaitą grynųjų, prieš darydamas pavedimą partijai, šis papildė: „Ne. Kiek atsimenu šiuo metu, mano sąskaitoje buvo pinigų, aš juos pervedžiau. O jeigu ir būtų įnešimas, tai buvo mano asmeniniai pinigai, nes aš deklaravęs santaupas.“

Tačiau tyrimų žurnalistai, tikrinę šią informaciją, turi tvirtų įrodymų, kad aplinkos ministras K. Žuromskas sakė netiesą. Gauti duomenys rodo, 2024 metų spalio 9 dieną, vykstant Seimo rinkimų kampanijai, K. Žuromskas į savo sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. grynųjų pinigų. Prieš tai sąskaitoje buvo vos daugiau nei 100 eurų. Tą pačią dieną dabartinis ministras padarė 2,5 tūkst. eurų pavedimą partijai „Nemuno aušra“ kaip auką rinkimų kampanijai.

Šiam tyrimui, nagrinėdami partijos „Nemuno aušra“ finansavimą, pirmą kartą susivienijo tyrimų žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių – LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“. Bendromis pastangomis pavyko surinkti tvirtus įrodymus, kad mažiausiai penki partijos „Nemuno aušra“ nariai, tarp jų ir ministras K. Žuromskas, aukas partijai darė iš įneštų grynųjų pinigų, nors iki to jų sąskaitose lėšų tokiems pavedimams neužteko.

Gauti duomenys rodo, kad gausių aukų „Nemuno aušrai“ negailėjo ir daugiau asmenų, o dalis jų, prieš aukodami partijai, gavo įplaukų iš „Nemuno aušros“ vicepirmininko, dabartinio Seimo nario R. Puchovičiaus. Iš viso su R. Puchovičiumi susiję bent 17 dosnių aukotojų, tarp jų – politiko žmona, brolis, tėvas, svainis, kaimynas, vaikystės draugai ir verslo partneriai. 2024-aisiais partiją „Nemuno aušra“ R. Puchovičius parėmė 24 tūkst. eurų. Tačiau įtraukiant su juo susijusius asmenis, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota beveik 60 tūkst.

Gauta oficiali informacija rodo, kad dosniai partiją rėmęs R. Puchovičius pinigų bankuose neturi, tačiau grynaisiais yra deklaravęs beveik pusę milijono. Jis pats neigia sąsajas su pinigų dalybomis.

„Klausiate, ar daviau žmonėms grynųjų pinigų, ar kažkas iš mano aplinkos, partijos narių? Ar matėte, kad kažkas dalytų grynuosius pinigus? Sakau, kad tokio dalyko nebuvo. Manęs tikrai nedomina, kaip tie žmonės paaukoja, nes jie priėmė patys sprendimą, jeigu įsidėjo ar grynaisiais, ar pervedė iš kitos savo sąskaitos. Čia yra jų sprendimas“, – kalbėjo R. Puchovičius.

Lėšų pritrūko, paskui – jau užteko

Grįžkime prie aplinkos ministro K. Žuromsko. Kaip minėta, jis „Nemuno aušrai“ 2024 m. spalį pervedė 2,5 tūkst. eurų, prieš tai tuos pinigus įnešęs į savo sąskaitą grynaisiais. Ši auka buvo skirta partijos rinkimų kampanijai – pats K. Žuromskas kandidatavo su „Nemuno aušros“ sąrašu, taip pat ir vienmandatėje apygardoje, tačiau į Seimą nepateko.

Minėta suma buvo ne vienintelis K. Žuromsko įnašas į partinį katilą. Paremti „Nemuno aušros“ rinkimų kampaniją jis bandė dar tų metų vasarą. 2024-ųjų liepos 8 dieną būsimas politikas padarė pavedimą į partijos rinkimų sąskaitą – taip pat 2,5 tūkst. eurų. Tačiau kitą dieną ši suma jam buvo grąžinta kaip nepriimta auka. Taip paprastai įvyksta, kai rinkimų kampanijos rėmėjas perveda didesnę sumą, nei leidžia jo oficialiai deklaruotos pajamos.

Klausimo apie šį pavedimą K. Žuromskas atskleidė sulaukęs ir prokuratūroje.

„Nežinau techninių niuansų, man uždavė šitą klausimą ir prokuratūroje, nes aš buvau ir jiems atsakinėjau. Galbūt techninė kliūtis, gal ne toks pavadinimas parašytas. Galbūt buvo niuansas, kad tu gali (aukoti – red.) 10 proc. nuo visų gautų pajamų“, – dėstė jis.

Tačiau 2024-ųjų liepą atmesta parama K. Žuromsko nesustabdė. Tą pačią liepos 9-ąją, kai gavo sugrąžintus rinkimų kampanijai skirtus pinigus, jis analogišką 2,5 tūkst. eurų sumą pervedė partijai jau kaip nario mokestį. Taigi, iš viso „Nemuno aušrai“ dabartinis ministras paaukojo 5 tūkst. eurų, kaip pats sako, asmeninių lėšų.

Dar vertėtų priminti, kad tų pačių 2024-ųjų balandį „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidentinei kampanijai K. Žuromskas paaukojo 2,9 tūkst. eurų. Bet ši suma buvo pervesta iki gegužės pirmosios, nesibaigus deklaravimo terminui už praėjusius metus, todėl ji buvo įskaityta į ankstesnių metų deklaraciją.

K. Žuromskas, kalbėdamas su žurnalistais, tikino partiją rėmęs iš sukauptų lėšų. Kartu jis patvirtino dalį santaupų laikantis grynaisiais. Oficialiai gauti duomenys rodo, kad dabartinis ministras deklaravo 2024 m. banke turėjęs 19 tūkst. eurų, grynaisiais – 20 tūkst. eurų. Tokius pačius skaičius jis deklaravo ir 2023 metais.

Teiraujantis apie apklausą prokuratūroje, politikas nedaugžodžiavo. „Buvau paprašytas visų dokumentų, pagrindžiančių pinigų kilmę, tam tikrus pavedimus. Visus atsakymus pateikiau, pateiksiu ir dar kartą, jeigu reikės“, – sakė jis.

Nepatekęs į Seimą, 2025 m. pradžioje K. Žuromskas gavo aplinkos viceministro pareigas, o praėjusį rugsėjį tapo aplinkos ministru. Tuo metu žiniasklaidos klausiamas, ar tai jis parūpino postą savo bičiuliui, „Nemuno aušros“ vicepirmininkas R. Puchovičius tvirtino paskyrimui įtakos neturėjęs – ryšių su K. Žuromsku jis neneigė, tačiau aiškino, kad šis tebuvęs jo įmonės konsultantas.

„Mes bendrų ryšių neturėjome. Jis tik konsultavo mano įmonę, kurioje aš esu akcininkas, dabar jokios veiklos ten nevykdau“, – 2025 m. rugsėjį LRT aiškino R. Puchovičius.

Iš tiesų „Nemuno aušros“ vicepirmininkas tuo metu pasakė tik pusę tiesos. Jis kalbėjo apie bendrovę „Constructionrk“ – nuo 2023 m. liepos jos vieninteliu akcininku yra R. Puchovičius, o oficialia vadove po Seimo rinkimų tapo jo žmona.

K. Žuromskas galėjo būti įmonės konsultantu, bet pirmiausia jis (su kitu asmeniu) nuo 2021-ųjų iki akcijų pardavimo buvo „Constructionrk“ steigėjas ir akcininkas.

„Tiesiog statant tam tikrą objektą buvo įkurta įmonė, paskui eigoje aš akcijas pardaviau, nes išėjau iš objekto. Normali verslo praktika: kažkas įkuria, kažkas parduoda. Akcijos tam ir skirtos, kad parduotum. Tiesiog neplanavau vystyti įmonės veiklos“, – dabar aiškino K. Žuromskas.

Kartu jis patvirtino, kad į politiką jį įtraukė būtent R. Puchovičius. „Mes su Robertu dirbome nuo ganėtinai seniai, nuo 2020 m. ar dar anksčiau. Jam patiko politika ir paprašė pagalbos. Mano kelias prasidėjo nuo to“, – sakė aplinkos ministras.

Atidavė karui sukauptą rezervą

Kaip ir K. Žuromskas, įneštais grynaisiais partiją parėmė dar keturi „Nemuno aušros“ nariai – R. Puchovičiaus žmonos brolis Konradas Kutyšas, buvęs politiko kaimynas Tomas Bogatko, vaikystės draugai Edvardas Vaskanas bei Andrejus Prokopovičius. Visų jų sąskaitose, prieš įnešant grynuosius, buvusio lėšų likučio nebūtų užtekę tokio dydžio aukoms, kokias jie pervedė.

Gauta informacija rodo, kad R. Puchovičiaus svainis K. Kutyšas 2024-ųjų liepą „Nemuno aušrai“ paaukojo 2 tūkst. eurų. Prieš tai grynaisiais į savo sąskaitą jis įnešė 1,9 tūkst. eurų. Kiek anksčiau šiam giminaičiui R. Puchovičius buvo pervedęs neženklias sumas. Susisiekti su K. Kutyšu žurnalistams kol kas nepavyko. Gavę jo atsakymus, tekstą papildysime.

„Nemuno aušros“ vicepirmininkas R. Puchovičius tikino, kad K. Kutyšas partiją rėmė savo lėšomis.

„Nežinau, ar jis turėjo kortelėje, ar jis įsidėjo tas lėšas, ar jam kažkas skolą grąžino. Nežinau, nes čia tikrai nėra nei partijos, nei štabo vadovų, nei kitų asmenų (reikalas), iš kur tie pinigai keliavo iki sąskaitos. Tie pinigai yra patikrinti Mokesčių inspekcijoje ir jie buvo patvirtinti“, – tikino jis.

Buvęs R. Puchovičiaus kaimynas T. Bogatko 2024-ųjų liepą partijai kaip nario mokestį pervedė 3 tūkst. eurų. Prieš tai tokia pat suma jis papildė savo banko sąskaitą, kurioje likučio tokiam pavedimui toli gražu neužteko. Pervedimas partijai buvo tokio pat dydžio, kaip T. Bogatko deklaruotos santaupos grynaisiais. Iš padaryto pavedimo T. Bogatko buvo grąžinta 400 eurų: greičiausiai, jo deklaruotos pajamos neleido atlikti didesnio aukojimo, nors pats vyriškis tikino kruopščiai skaičiavęs, kiek gali pervesti partijai.

Apie šią auką T. Bogatko sakė liudijęs ir prokuratūroje. Esą „Nemuno aušrai“ jis atidavė santaupas, numatytas, pavyzdžiui, karo atvejui. „Jūs neatsidedate pinigų, ar nesigryninate? Na gerai, o jeigu karas ir niekas neveiks, ką tada darysite?“ – sukauptus grynuosius aiškino T. Bogatko. Jis pasakojo, kad visus pinigus atsidėjo iš atlyginimo, tačiau koks jis, atsisakė įvardyti.

T. Bogatko tvirtino, kad šiuo metu nebėra „Nemuno aušros“ narys. Esą iš partijos pasitraukė 2024 metų pabaigoje. Pasak vyriškio, jis buvo užsidegęs įgyvendinti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio idėjas, bet paskui suprato neturintis „fizinių galimybių daryti politikos“. Tačiau turimais oficialiais duomenimis, jo pasitraukimas iki šiol nėra patvirtintas.

Apie galimybę paremti partiją T. Bogatko sakė sužinojęs iš kaimyno R. Puchovičiaus.

„Aš pats nesigilinau, bet pasakė, jeigu nori – yra nario mokestis, atsiuntė, kiek procentų reikia pavedimo daryti, jeigu nori dalyvauti, kažkaip prisidėti. Pasiskaičiavau ir padariau, turėjau lyšnų atidėtų pinigų“, – aiškino jis.

R. Puchovičiaus bičiulis nuo mokyklos laikų ir buvęs verslo bendrasavininkis E. Vaskanas „Nemuno aušrai“ nario mokesčio sumokėjo 1,5 tūkst. eurų, kuriuos prieš tai įnešė grynaisiais. Jo sąskaitoje prieš tai buvo keli šimtai eurų. O anksčiau tais metais E. Vaskanas ne kartą sulaukė pavedimų iš R. Puchovičiaus – bendra jų suma 8,6 tūkst. eurų.

Kalbėtis apie paramą partijai su žurnalistais E. Vaskanas atsisakė. „Žinokite, buvau jau Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), mane apklausė, viskas tvarkoje. Ačiū, viso gero“, – pareiškė jis.

Apklaustas STT patvirtino ir kitas R. Puchovičiaus vaikystės bičiulis verslininkas A. Prokopovičius. Jis „Nemuno aušrai“ pervedė 5 tūkst. eurų, prieš tai į savo sąskaitą įnešęs 4,9 tūkst. eurų grynaisiais. Kitaip nei daugelis kitų partijos rėmėjų, A. Prokopovičius šiuos pinigus aukojo ne kaip nario mokestį, bet kaip paramą 2024 m. Seimo rinkimams, kuriuose ir pats dalyvavo, tiesa, nesėkmingai.

Kaip ir aplinkos ministras K. Žuromskas, verslininkas A. Prokopovičius bandė neigti partijai padėjęs grynaisiais pinigais – esą, kokiu būdu aukojo, jis nebeprisimena. „Neprisiminsiu tikrai, žinokite, nes operacijų, pavedimų kiekvieną dieną būna daug. Seniai buvo“, – sakė jis.

Pasak A. Prokopovičiaus, paaukoti 5 tūkst. eurų buvo jo sprendimas. „Nėra kažkokių išskaičiavimų. <...> Na, koks čia gali būti klausimas, iš kur mano pinigai susitaupė ir kodėl aš juos...“, – piktinosi verslininkas.

Puchovičius: iš kur pinigai, neturi būti įdomu

„Nemuno aušros“ vicepirmininkas R. Puchovičius tikino nesiaiškinęs, iš kur bendražygiai turėjo lėšų gausioms aukoms.

„Neturiu įpareigojimo aiškintis pinigų kilmės. Tą įpareigojimą turi institucijos. <...> Žmogus galėjo (padaryti pavedimą – red.), pinigai yra priimti, viskas tvarkoje. O kaip tie pinigai atsidūrė žmogaus sąskaitoje, ar jis pats grynaisiais įnešė – nei partijai, nei mums neturi būti įdomu. Kiekvienas žmogus pats priima sprendimą“, – tikino R. Puchovičius.

Tačiau klausimų kyla ir dėl paties R. Puchovičiaus lėšų. Oficialiai gauti duomenys rodo, kad jis pats deklaravo 2023 m. turėjęs daugiau kaip 494 tūkst. eurų, 2024-aisiais – 455,9 tūkst. eurų. Visus savo pinigus politikas laiko ne banke. Dar daugiau kaip 100 tūkst. grynųjų yra pasidėjusi ir politiko žmona.

R. Puchovičius tikino, kad pinigai susikaupė per daug metų – „kažkiek iš dividendų, kažkiek iš parduoto turto“.

„Pinigų kilmė yra deklaruota Mokesčių inspekcijoje. Jie yra uždirbti iš deklaruotų pinigų, iš dividendų. Nebuvo taip, kad aš pas save radau kažkur pusę milijono. Pas mane šitie pinigai yra deklaruoti, nuo jų yra sumokėti mokesčiai. Kai reikia, juos naudoju įnešdamas į sąskaitą. Tai kokie gali būti klausimai Mokesčių inspekcijai?“ – tikino jis.

„Duok Dieve, kad jūs tiek sumokėtumėte mokesčių, kiek aš. Tikrai Lietuvoje būtų geriau gyventi“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ vicepirmininkas.

Su R. Puchovičiumi siejamos trys įmonės. Dvi iš jų – „Tvari statyba“ ir „Constructionrk“ – 2024-aisiais iš viso turėjo 574 tūkst. eurų mokestinės nepriemokos. Didžiąją dalį šios sumos sudarė nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis. VMI net buvo inicijavusi „Constructionrk“ bankroto bylos iškėlimą, bet procesą nutraukė, kai mokesčiai buvo išieškoti.

R. Puchovičius žurnalistams patvirtino, kad buvo apklaustas tyrime dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, tačiau bandė aiškinti, kad pareigūnus domino kaip įmonių vadovas. Kaip žinoma, prokuratūra vasario pradžioje nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tada, jei suma viršija 25 tūkst. eurų.

Klausiamas apie gausias aukas partijai, atėjusias iš jo aplinkos žmonių, R. Puchovičius tikino į partiečius nežiūrintis „kaip į švogerius ar į draugus“.

„Aš žiūriu kaip į partiečius, kurie atėjo vykdyti veiklą partijai, kažkas palaikyti, kažkas ateity eiti į rinkimus, kažkas dar. <...> Tai bendrai galiu atsakyti, kad viskas yra tvarkoje. Institucijos pasitikrino ir jums, žurnalistai, irgi norėčiau palinkėti pasitikėti institucijomis ir baigti jau tą tyrimą, kur tikrai žmonės paaukoja“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ vicepirmininkas.

Turėjo 7 eurus, paaukojo tūkstančius

Kalbėdamas su žurnalistais, R. Puchovičius tikino nedaręs pavedimų savo aplinkos žmonėms, kurie būtų skirti „Nemuno aušrai“ paremti. Bet išimčių būta.

„Na, aišku, kokia žmona, kur aukoja, tai žmonai daro pavedimus (sutuoktinis – red.). Tai normalus dalykas turbūt, jeigu jūs turite vyrą, tai jis irgi daro pavedimus. Jeigu reikia kažkokias sąskaitas apmokėti, tai normalus dalykus. Tie pinigai tarp mano artimų žmonių kažkiek vaikšto, kad tie pinigai būtų skirti paremti partijai, tikrai ne. <...> Su tėvu tas pats – tikrai galėjo vaikščioti pinigai. Ir su broliu turbūt gali, mes kavinėje kartu nuėjome pavalgyti, jis apmokėjo sąskaitą, o aš jam padariau pavedimą. Na, žinokite, tokių dalykų tikrai pasitaikė“, – aiškino R. Puchovičius.

Akivaizdu, kad partiečiais tapę R. Puchovičiaus šeimos nariai bei bičiuliai pinigų „Nemuno aušrai“ 2024-aisiais negailėjo. Politiko tėvas Edvardas Puchovičius, pensininkas, „Nemuno aušrai“ kaip nario mokestį tų metų liepos 13-15 dienomis pervedė 2,5 tūkst. eurų. Prieš tai jis gavo bankinį pavedimą iš sūnaus – taip pat 2,5 tūkst. eurų. Iki to vyriškio sąskaitoje tebuvo 7 eurai.

Komentuoti savo dosnumą E. Puchovičius atsisakė.

Nekalbus buvo ir „Nemuno aušros“ vicepirmininko brolis Darjušas Puchovičius. Pareiškęs, kad šiuo metu yra išvykęs, jis pokalbį su žurnaliste nutraukė. 2024-ųjų liepos 22 dieną jis partijai pervedė nario mokestį – 2,3 tūkst. eurų. O anksčiau iš brolio per kelis kartus gavo beveik 4 tūkst. eurų.

Kaip skelbta, viešu asmeniu D. Puchovičius tapo šiais metais – sausio viduryje jis buvo paskirtas žemės ūkio ministro Andriaus Palionio patarėju. Tuo metu jis tikino, kad dirbti ministerijoje pasisiūlė pats. Partijos vicepirmininkas R. Puchovičius aiškino kitaip: žinodamas, kad ministras ieško patarėjo, o brolis – darbo, pasiūlė jiems susisiekti. Bet sprendimą, jo teigimu, priėmė ministras.

Paramą „Nemuno aušrai“ suteikė ir politiko žmona Eva Puchovič. Ji 2024-aisiais kaip nario mokestį pervedė 1,5 tūkst. eurų. Prieš tai iš savo vyro gavo 2 tūkst. eurų, o iš viso per tuos metus jis sutuoktinei pervedė daugiau kaip 56 tūkst. eurų.

Šiuo metu E. Puchovič vadovauja pagrindinėms vyro statybų sektoriaus įmonėms, turi ir savo bendrovę. O po Seimo rinkimų rado laiko padirbėti ir parlamentinės „Nemuno aušros“ frakcijos tuometinės narės Agnės Širinskienės padėjėja.

Žurnalistams E. Puchovič tikino, kad partijai aukojo asmenines lėšas. „Man vyras kiekvieną mėnesį perveda pinigus, nežinau, ar matote, ar žinote, tai yra nesusiję, jis man kiekvieną mėnesį daro pavedimus“, – aiškino ji.

Partijai „Nemuno aušra“ aukojo ir šiuo metu sutartį dėl apskaitos paslaugų teikimo su šia organizacija turinti finansininkė Svetlana Meleško. Ji buvo 2025 m. kovo 16 d. vykusių pirmalaikių Jonavos ir Joniškio rajonų bei Panevėžio miesto merų rinkimų šios partijos iždininkė. O 2024-ųjų liepą „Nemuno aušrai“ S. Meleško pervedė 2 tūkst. eurų.

„Pas mane yra viskas skaidru, pas mane yra viskas deklaruota ir viskas yra sumokėta. Išsiunčiau VRK savo išrašą ir jie matė mano lėšas: kas, iš ko ir kur“, – sakė ji žurnalistams.

S. Meleško atsisakė kalbėti apie ryšius su R. Puchovičiumi. Tačiau turimi duomenys rodo, kad jos sutuoktinis šiuo metu vadovauja vienai iš „Nemuno aušros“ vicepirmininko įmonių. Pati S. Meleško ne tik tvarko partijos finansus, bet ir yra „Nemuno aušrai“ atstovaujančio Seimo nario Dainoro Bradausko patarėja Seime bei parlamentinės „Nemuno aušros“ frakcijos referentė.

Grynųjų partija nori didinti grynųjų ribą

Partija, kurios aukotojai remia ją grynaisiais, tokiam atsiskaitymo būdui rodo išskirtinį dėmesį. Dar prieš metus „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Seime registravo siūlymą padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. eurų. Tiesa, per pateikimo procedūrą šią ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Politikas teigė, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais ir yra naudinga bankams. Be to, grynieji būtini ekstremaliosios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla.

„Nemuno aušros“ vicepirmininkas R. Puchovičius šią iniciatyvą taip pat aiškina noru padėti žmonėms. „Kalbu apie žmones, kuriems turbūt dabartinėje geopolitinėje situacijoje, jeigu, pavyzdžiui, bankai negalėtų vykdyti savo veiklos dėl karo, tai žmonės galėtų atsiskaityti nuėję į parduotuvę ir nusipirkti maisto“, – kalbėjo R. Puchovičius.

Lietuvoje nuo 2022 metų lapkričio atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų. Taip siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.

Dėl „Nemuno aušros“ finansinės veiklos jau būta abejonių. Praėjusių metų gegužę VRK pripažino, kad „Nemuno aušra“ per 2024-ųjų Seimo rinkimų kampaniją priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Rinkimų kodekse numatyta, kad juridiniai asmenys negali finansuoti rinkimų kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu kodekso pažeidimu.

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi vertinti komunikacijos specialisto Karolio Žukausko pateiktą informaciją dėl galbūt neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo. Be to, prokurorai pavedė STT išnagrinėti kitą kreipimosi dalį – dėl partijos „Nemuno aušra“ vadovybės ketinimų į frakcijos posėdį kviesti Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovę Liną Petronienę. Tai įvertinta kaip galimas bandymas neteisėtai paveikti nepriklausomos institucijos sprendimus ir trukdyti tyrimui.

STT patvirtino gavusi Generalinės prokuratūros kreipimąsi. „Atsižvelgiant į tai, STT išnagrinės pateiktą informaciją ir priims procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka“, – nurodė ši institucija.

„Nemuno aušros“ kvietimas VRK vadovei nuskambėjo, kai ši institucija nusprendė į savo tyrimą dėl „Nemuno aušros“, pradėtą sausį, įtraukti ir K. Žukausko pateiktą informaciją. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė patvirtino, kad prokurorai suteikė leidimą VRK susipažinti su visa metų pradžioje nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl galbūt neteisėto politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimo medžiaga.

Vertinanti naują informaciją patvirtino ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.