Portalui LRT.lt pranešus, kad Gruzdžių socializacijos centre Kunionių skyriuje 14-metė mergaitė pasiskundė patyrusi seksualinį priekabiavimą iš kur kas vyresnio darbuotojo, apie tai papasakojusi mergaitės močiutė teigia sulaukusi neigiamų pasekmių.
Pasak močiutės, įstatymo požiūriu mergaitei atstovaujantys Kuršėnų šeimos namai kreipėsi į visas įmanomas institucijas dėl mergaitės duomenų atskleidimo, nors moteris sako kalbėjusi tik apie problemą, kaip socializacijos centras ir Kuršėnų šeimos namai nereaguoja į paauglės skundą.
Į teisėsaugos institucijas dėl galbūt dukters patirto seksualinio priekabiavimo kreipėsi 14-metės tėvas, nors mergaitė yra paimta iš jo šeimos. Paauglė apie incidentą pranešė tėčio gyvenimo draugei, su kuria gerai sutaria. Tuo metu nei socializacijos centras, nei Kuršėnų šeimos namai apie incidentą teisėsaugai nepranešė, o priekabiavimu kaltintas darbuotojas nuo darbo nušalintas tik neseniai, nors incidentas galėjo vykti gegužę.
Socializacijos centro darbuotojos netikėjo 14-mete auklėtine, o socialinė pedagogė net paaiškino, kad mergina, kuri skundėsi priekabiavimu, kitą rytą atėjo neįprastai apsirengusi, „su plačia iškirpte, beveik matėsi krūtinė, marškinėliai buvo itin aptempti“.
Mergaitės močiutei taip pat apribotos galimybės matytis ir bendrauti su anūke socializacijos centre, nors tėčiui ir jo draugei tokia galimybė išliko. Močiutės teigimu, tai irgi atlikta Kuršėnų šeimos namų, kurie globoja mergaitę, iniciatyva.
„Jau dabar puola mus, grasina, kad paduos mus į teismą, nes atskleidėme duomenis: neva spaudai parašėme, į Seimo narius kreipėmės. Nors advokatas sako, kad teisė yra mūsų pusėje. Žodžiu, gąsdinama, kad tėtį ir močiutę duos į teismą. Paskambino sūnus, sako: rankos ir kojos nutirpo“, – pasakoja 14-metės močiutė.
„O man uždraudė lankyti anūkę vien dėl to, kad kėliau šį klausimą“, – teigė pašnekovė.
Tiesa, gali būti, kad mergaitė vyks atostogų iš socializacijos centro, todėl tuomet galiotų kitos taisyklės.
Taip pat skaitykite
Kuršėnų šeimos paaiškino, ko ėmėsi
Kuršėnų šeimos namai telefonu patvirtino, kad kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ir susijusias institucijas, nes mano, jog buvo atskleisti mergaitės duomenys.
Kuršėnų šeimos namų direktorė Kristina Navickienė nurodė, kad socializacijos centre pasimatymų laikas yra ribotas, o susitikti svarbiausia su artimiausiais asmenimis, tai yra tėčiu ir jo drauge, su kuria mergaitė gerai sutaria. Be to, susitikti su mergaite reikia ir Kuršėnų šeimos namų specialistams.
Sprendimo motyvus direktorė sakė išdėstysianti atsakyme elektroniniu paštu. Penktadienį atsiųstame atsakyme direktorė K. Navickienė parašė, jog Kuršėnų šeimos namai „nėra apriboję mergaitės bendravimo su močiute ir neatėmė jokių jos teisių“ ir nurodė, kad socializacijos centre galioja centro vidaus taisyklės.
„Mūsų įstaigoje ar gydymo įstaigose močiutė anūkę gali lankyti iš anksto suderintu laiku. Atkreipiame dėmesį, kad lankymo tvarka kitose specializuotose įstaigose (pavyzdžiui, socializacijos centre) yra reglamentuojama pačių įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Prie šių taisyklių, siekiant užtikrinti vaiko ramybę ir sklandų specialistų darbą, privalo prisitaikyti visi lankytojai“, – rašė K. Navickienė.
„Skirtingose įstaigose vaikų lankymo ir pasimatymų organizavimo tvarka gali skirtis ir yra nustatoma atsižvelgiant į konkrečios įstaigos vidaus taisykles bei vaiko interesus. Kalbėdama apie socializacijos centrą minėjau, kad pasimatymams skiriamas laikas yra ribotas, todėl, mūsų vertinimu, svarbu užtikrinti vaikui kokybišką ir jo poreikius atitinkantį bendravimą su jam artimais asmenimis. Tai nereiškia, kad Kuršėnų šeimos namai yra apriboję močiutės teisę bendrauti su anūke. Močiutė yra vaikui svarbus, artimas žmogus ir gali ją lankyti mūsų įstaigoje ar gydymo įstaigose iš anksto suderintu laiku. Kitose įstaigose lankymas organizuojamas pagal tų įstaigų nustatytą tvarką“, – plačiau paaiškino direktorė.
Kaip žinoma, Gruzdžių socializacijos centro Kunionių skyriuje apgyvendinamos sudėtingo elgesio paauglės mergaitės. Viena 14 metų mergaitė šių metų gegužę pasiskundė, kad prie jos priekabiavo 60-metis socializacijos centro budėtojas. Merginos teigimu, vyresnio amžiaus vyriškis lietė krūtinę ir siūlė atlikti lytinio pobūdžio veiksmus.
Tačiau socializacijos centro darbuotojos mergaite netikėjo, savo auklėtinę apibūdino ypač neigiamai, aiškino, jog kitą dieną po galimo priekabiavimo mergaitė iš kambario išėjo apsirengusi perdėtai seksualiai, tarsi tai ką nors paaiškintų.
Išgirdęs apie galimą incidentą paauglės tėtis nedelsdamas kreipėsi į policiją, prašydamas išsiaiškinti, ar prie dukters galėjo būti priekabiaujama. Policija ikiteisminį tyrimą pradėjo tik iš trečio karto tėvui vis skundžiant atsisakymą tirti įvykį.
Kuršėnų šeimos namai, kuriems priklauso laikinoji mergaitės globa, į policiją nesikreipė, nes tai jau buvo padaręs biologinis mergaitės tėtis.
Bilotaitė: pirmas įspūdis labai blogas
Trečiadienį Gruzdžių socializacijos centre lankėsi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai. Išvažiuojamąjį posėdį inicijavo Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Agnė Bilotaitė.
„Pirmas įspūdis labai blogas. Jei kokie nors algoritmai ir yra, tai realiai jie neveikia. Kalbu apie tai, kaip institucijos turi reaguoti į atvejį. Kompetencijų nėra, dirbantys žmonės neturi žinių, kaip reaguoti į tokias situacijas, jie vos ne patys ėmėsi organizuoti tyrimą, nors turėjo iš karto kreiptis į teisėsaugą. Tas nebuvo padaryta ir klausimas, ar būtų buvę padaryta.
Vaiku, kuris pranešė, akivaizdžiai buvo netikima, matyt, buvo siekiama tą klausimą numuilinti, kad neišeitų į viešumą ir nereiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Supratau, kad tuo metu vadovas ir pavaduotojas atostogavo. Jie sako, kad čia dėl to taip atsitiko, bet tai reiškia, kad įstaiga blogai veikia“, – teigia A. Bilotaitė.
„Be to, problema, kad asmuo iškart nebuvo nušalintas, tai atlikta gerokai vėliau. Sakyčiau, gana keistas ir nederamas reagavimas“, – sako parlamentarė.
Gruzdžių socializacijos centras su savo skyriais yra pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, bet politikai kalba, kad centras galėtų pereiti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinią, mat ji apima platesnes funkcijas nei tik švietimo.
„Tie vaikai yra ne šiaip vaikai, todėl jiems svarbu užtikrinti ne tik ugdymo procesą: tai apima ir sveikatos, ir socialinius klausimus. Šie vaikai yra patyrę įvairiausių traumų, smurto, seksualinio smurto, vartojantys narkotines medžiagas. Ten atsiduria vaikai, kurie turi didelių iššūkių, o tai reikalauja didelių gebėjimų, kompetencijų, noro ir tikėjimo tais vaikais“, – kalba A. Bilotaitė.
Į socializacijos centrą paaugliai patenka teismo ir savivaldybės mero sprendimu skyrus vidutinės priežiūros priemones už padarytą nusikalstamą veiką ar kitą žalingą elgesį. Tokiame centre teikiamos ne tik ugdymo paslaugos, bet ir nustatyta specifinė dienotvarkė, struktūra, siekiama įveikti priklausomybes, mokoma neagresyvių bendravimo būdų. Iš esmės paauglių veikla tokiuose centruose yra gana griežtai ribojama ir prižiūrima.
Petrauskaitė: mergaitės turi galėti pranešti už centro ribų
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pasakoja, kad po išvažiuojamojo posėdžio socializacijos centro Kunionių skyriuje sutarta, kad į procesą įsitrauks nešališkas asmuo, kurį skirs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Norima iš išorės matyti situaciją ir padėti atliepti visų pusių – mergaitės ir darbuotojų – situaciją, kad nebūtų jokio spaudimo. Tai skirta šiai krizinei situacijai spręsti, kad žmogus būtų iš išorės“, – teigia Seimo narė.
„Taip pat rekomenduota peržiūrėti visą kolektyvą. Tokioje mergaičių įstaigoje turėtų dirbti moterys, o ne aplink vaikščioti budėtojai ar vairuotojai“, – pridūrė M. Petrauskaitė.
Pasak Seimo narės, pats socializacijos centras pripažino, kad algoritmas, kaip sprendžiamos panašaus pobūdžio situacijos, nesuveikė, nes vadovai buvo išėję atostogų. M. Petrauskaitė sako, jog socializacijos centro darbuotojai turėtų gauti profesinio tipo mokymus, kad gebėtų geriau atpažinti įvairaus tipo smurtą ir mokėti į tai reaguoti profesionaliai.
„Taip pat turėtų atsirasti kanalai, kad potencialios aukos galėtų pranešti apie smurtą į išorę (nors tikėkimės, kad aukų nebus). Šiuo atveju viskas buvo blokuota viduje ir problema galbūt būtų nuskendusi“, – sako socialdemokratų parlamentarė.
Lietuvoje iš viso veikia vienas Gruzdžių vaikų socializacijos centras, kuris turi keletą padalinių: Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, veikia berniukų padalinys, o Kėdainių rajone, Kunionyse, – mergaičių skyrius.
M. Petrauskaitė sako, kad reiktų diskutuoti apskritai apie tokio tipo socializacijos centrų reformą, nes, pavyzdžiui, Kunionių skyriuje gyvena vos keturios mergaitės, jas prižiūri ir moko didžiulis kolektyvas, bet jos yra atskirtos nuo pasaulio, nes Kunionys yra kaimas. Pasak parlamentarės, kitose valstybėse tokio tipo centrai kuriami prie universitetų. Seimo narė teigia, kad Savižudybių ir smurto prevencijos komisija taip pat imsis parlamentinės kontrolės.
