Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė siūlo strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtas finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų.
„Dabar valstybės strateginiai dokumentai nerodo aiškaus valstybės apsisprendimo, kas po to. Tačiau auditai rodo, kad norint išlaikyti tą saugumo lygį, kokį sukursime, (...) nekalbant apie tolimesnę plėtrą ir modernizavimą, mums reikės tikrai to paties lygio (finansavimo – BNS), koks dabar yra, ir po 2030 metų“, – Žinių radijui penktadienį sakė I. Segalovičienė.
„Štai kodėl mes siūlome labai aiškiai Nacionalinio saugumo strategijoje, kuri dabar yra Seime, bus rudenį svarstoma ir vyks jos priėmimas, numatyti tą didesnį nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugos sistemai ir po 2030 metų, bent jau iki 2035-ųjų“, – kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui pernai iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
„Jeigu valstybė apsisprendė didinti savo saugumą ir tikrai pakelti krašto apsaugos sistemą iš vieno lygmens į kitą, tai turime turėti aiškią strateginę kantrybę ir kad tai netaptų labai didelių politinių debatų klausimu“, – teigė valstybės kontrolierė.
Jai pritarė ir krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, kuris teigė, kad po 2030-ųjų grįžus prie mažesnio finansavimo gynybai, būtų sunku išlaikyti dabar plėtojamus pajėgumus.
„Po 2030-ųjų dėti brūkšnį ir sakyti, kad bus 3 proc., na, tai būtų iš esmės turbūt arti nužudymo to, ką sukūrėme. Tai reikia suvokti to pasekmes ir mes to negalime leisti. Tai iš esmės turėtų būti toks platus politinis sutarimas ilgalaikėje perspektyvoje tą išlaikyti“,– sakė viceministras.
BNS skelbė, kad NATO šalys, spaudžiamos Amerikos ir susidūrusios su padidėjusia grėsme iš Rusijos, įsipareigojo iki 2035 metų padidinti nacionalinius gynybos biudžetus iki 5 proc. BVP.
Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
