Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji socialdemokratai neskuba palaikyti apkaltos „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, nes tikisi „aušriečių“ paramos Seime balsuojant dėl jų projektų.
„Aš gal ir kitokią strategiją matyčiau – kad Remigijus Žemaitaitis, kuris yra lyg pakabintas šiek tiek ore, gali tapti gelbėjimosi ratu, priimant vienus ar kitus sprendimus, nes Vyriausybės programa buvo patvirtinta minimalia dauguma, net nepaisant to, kad dalis Mišrios grupės balsuoja drauge su valdančiaisiais“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.
„Akivaizdu, kad vienu ar kitu tokiu kritiniu atveju, „Nemuno aušra“ gali tapti labiausiai sukalbamu partneriu iš opozicijos. Galbūt ir čia slypi vienas iš paaiškinimų, kodėl neskubama (rengti apkaltos R. Žemaitaičiui – BNS)“, – teigė parlamentarė.
Valdantieji socialdemokratai, demokratai ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija parlamente turi 75 balsus iš 141.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo bei skyrė 10 tūkst. eurų baudą.
Šis nuosprendis įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.
Seimo statutas numato, kad parlamentas, „gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui“.
Tačiau Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas mano, kad prieš inicijuojant apkaltą reikia sulaukti, kol baigsis nuosprendžio apskundimo terminas arba bylą išnagrinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
V. Čmilytė-Nielsen teigė nematanti priežasčių laukti LAT verdikto.
„Pastarąjį kartą, kai buvo analogiška situacija, 2023 metų pabaigoje nebuvo laukiama Aukščiausiojo Teismo (sprendimo – BNS), Vytauto Gapšio atveju apkalta surengta nedelsiant“, – priminė ji.
„Beje, įdomi detalė, tuo metu socialdemokratai tą sprendimą sveikino, palaikė ir pabrėžė, jog tai yra visiškai nepolitinis sprendimas, o teisinis procedūrinis. Taigi, jei norime būti nuoseklūs, reikėtų laikytis tokios pat praktikos, tačiau iš valdančiųjų girdžiu priešingą traktavimą (...)“, – sakė liberalų lyderė.
Ji atmetė argumentą, kad dabar surengta apkalta leis R. Žemaitaičiui vėl atsisakyti mandato ir per papildomus rinkimus vienmandatėje apygardoje grįžti į Seimą.
„Manau, kad antrą kartą tą patį hitą sudainuoti ir surinkti tas pačias sales yra sudėtingiau“, – sakė ji.
„Baimė, kad, tarkime, Remigijus Žemaitaitis ar kitas politikas tris, keturis, penkis kartus kartos tą pačią istoriją, man atrodo nepagrįsta. Yra teisė, yra Seimo statutas, yra precedentai ir reikėtų vadovautis jais“, – kalbėjo Seimo narė.
BNS rašė, kad baudžiamoji byla politikui iškelta dėl įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Apkaltinamajame nuosprendyje Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Žemaitaitis pasisakymais apie žydus peržengė teisėtos saviraiškos ribas, sistemingai ir viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės.
R. Žemaitaičiui dėl minėtų įrašų jau buvo inicijuota apkalta. Konstitucinis Teismas 2024 metų balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose, bei 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas į Seimą.
Čmilytė-Nielsen: šį penktadienį registruosime dokumentą kreipimuisi į KT dėl Vyriausybės teisėtumo
Seimo liberalai ir konservatoriai penktadienį turėtų registruoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės teisėtumo projektą, sako Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, tuomet bus pradėti rinkti parlamentarų parašai.
„Šiandien turėtų būti parengtas (dokumento – ELTA) tekstas įregistruotas ir bus renkami parašai“, – Žinių radijui penktadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Klausimų pagrįstų yra nemažai – dėl laiko, registravimo, prezidento dekreto, kuris gerokai vėliau buvo pasirašytas dėl Vyriausybės sudėties. Tikrai tuos klausimus reikia išsiaiškinti KT“, – pridūrė ji.
Kreipimuisi į KT reikalingi 29 Seimo narių parašai.
Kaip skelbta, diskusijos viešoje erdvėje šiuo klausimu prasidėjo po to, kai naujienų portalui „15min“ Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Kūris pažymėjo, kad premjeru paskirtas M. Sinkevičius Vyriausybės programos projektą pateikė dar nepatvirtinus ministrų kabineto.
Vyriausybės programos projektas Seime buvo įregistruotas liepos 3 dieną. O prezidentas Gitanas Nausėda dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį, pasirašė liepos 6-ąją.
Savo ruožtu pats M. Sinkevičius teigė, kad Vyriausybės programa Seimo posėdyje pristatyta jau po prezidento dekreto dėl pasirašymo. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas svarstė, kad opozicija manipuliuoja sąvokomis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pasikeitė socialdemokratams performavus valdančiąją koaliciją ir joje atsisakius bendradarbiavimo su „Nemuno aušra“.
Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Seimo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.
Liberalų lyderė mano, kad prasminga svarstyti dėl ribojimo nuteistiems parlamentarams dalyvauti rinkimuose
Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen mano, kad reikėtų suvienodinti teisinį reglamentavimą, jog apkaltos procedūros išvengiančiam parlamentarui taip pat būtų draudžiama 10 metų kandidatuoti Seimo rinkimuose.
„Apkaltos išvengiantis žmogus gudrauja – jis pasiskaičiuoja, kad (Seimo narių – ELTA) balsų neužteks, ir jis pasitraukia (...). Tai skaičiavimų čia tokių taktinių tikrai būna, todėl svarstymas apie tai tikrai turi prasmę“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Vis tik, jos teigimu, tokios iniciatyvos realizavimas truktų ilgai, kadangi tai – konstitucinis sprendimas, reikalaujantis 94 Seimo narių pritarimo.
„Kitas dalykas, aišku, kad čia reikia tikrai nemažai balsų – 94 – ir net jeigu bus pateikta tokia iniciatyva prasidėjus Seimo rudens sesijai, čia reikėtų suprasti, kad jos realizavimas tikrai būtų tik dar kitai kadencijai“, – nurodė ji.
Diskusija apie galimus įstatymų pakeitimus šiuo klausimu vėl kilo po to, kai trečiadienį Lietuvos Apeliacinis teismas nusprendė, jog „Nemuno aušros“ lyderis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Teismas atmetė politiko ir jo advokato apeliacinius skundus, kuriais jie siekė išteisinimo. Tiesa, šiuo atveju net jeigu po apkaltos R. Žemaitaitis būtų pašalintas iš Seimo, jam negaliotų draudimas vėl kandidatuoti rinkimuose.
Į minėtą teismo sprendimą sureagavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams sakė, kad galėtų būti svarstoma keisti įstatymus, numatant, jog nepalankaus teismo sprendimo sulaukusiam Seimo nariui kurį laiką būtų uždrausta dalyvauti parlamento rinkimuose.
Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas.
Čmilytė-Nielsen: Lietuva privalo atsakyti į klausimus dėl galimai veikusio CŽA kalėjimo
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva privalo išsiaiškinti aplinkybes dėl galimai šalyje veikusio slapto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo. Pasak jos, tai būtina siekiant išsklaidyti abejones ir užkirsti kelią naujoms Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) byloms prieš Lietuvą.
„Aš sakyčiau, kad nenormali situacija yra, kai valstybė moka baudą, bet valstybės aukščiausi politikai, valstybės vadovai sako, kad mokame baudą už nieką ir tirti daugiau nereikia. Tai aš manyčiau, kad tai yra garbės reikalas atsakyti į klausimus. Antraip ta istorija nesibaigs, ji tęsis – baudų gali būti ateityje ir dar daugiau“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, aukščiausių valstybės politikų teiginiai, jog papildomo tyrimo nereikia, tik dar labiau didina abejones.
„Tas aukščiausių politikų pasakymas, ar tai mes mokame už nieką, už pastatą, ar kad tirti toliau nereikia, jis neišsklaido šešėlio ir abejonių, o šešėlius tik sustiprina“, – kalbėjo ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, nuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2009 metais atlikto tyrimo atsirado gerokai daugiau informacijos, todėl dabar būtų daugiau galimybių išsiaiškinti aplinkybes.
„Akivaizdu, kad dabar, lyginant su 2009 metais, informacijos yra gerokai daugiau. Tai ir tyrimui daugiau yra erdvės. Mane neramina, kai aukščiausi valstybės vadovai sako, kad nieko čia daugiau daryti nereikia, nes akivaizdu, kad vis pasikartoja tie atvejai, kai Lietuva yra įpareigojama mokėti baudas“, – sakė politikė.
V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, kad vienas iš galimų sprendimų galėtų būti parlamentinis tyrimas, tačiau pripažino, jog šiuo metu tam trūksta politinio palaikymo.
„Parlamentinis tyrimas yra vienas iš galimų formatų, bet dabar pagrindo jam yra daugiau, nes, praėjus tiek metų ir atsiradus naujai informacijai, galbūt būtų lengviau atrasti tiesą. Tačiau šiandien mes negalime net kalbėti apie tokio tyrimo realistiškumą, jeigu Juozas Olekas sako, kad jo nereikia. Reikia stipraus socialdemokratų palaikymo Seime, reikia, kad dauguma Seime susirinktų tokiam klausimui. Šiandien aš tokių prielaidų nematau“, – teigė ji.
Anksčiau skelbta, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽA kalėjimo. Pasak jo, atsakyti į šį klausimą yra Lietuvos garbės reikalas, o valstybė negali palikti šios istorijos neatskleistos.
Tuo metu prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad papildomas tyrimas daugiau aiškumo neįneštų.
Seimo pirmininkas J. Olekas savo ruožtu teigė, kad EŽTT priteistos kompensacijos mokamos dėl Lietuvoje įrengto objekto. Jis priminė, kad 2009 m. Seimo NSGK tyrimas nustatė, jog šalyje buvo sudarytos sąlygos kalinti žmones, tačiau nebuvo įrodyta, kad į Lietuvą buvo atgabenti ir čia laikyti CŽA kaliniai.
