Penktadienį besisvečiuodama Akmenės rajone premjerė Inga Ruginienė pasisakė apie Registrų centro (RC) duomenų vagystės skandalą. Istorijai išlindus į viešumą pareigas paliko įstaigai vadovavęs Adrijus Jusas. Premjerės nuomone, sprendimas jį atleisti buvo geras, nes „nauji ateinantys duomenys rodo, kad yra Registrų centro atsakomybė.“ Apie pavogtus savo šeimos duomenis ji sužinojo antradienį.
Ji pabrėžė, kad veiksmų imtasi iškart, vos tik pastebėta duomenų vagystė.
„Aš pati gavau tik pirminę informaciją apie incidentą. Dar balandžio pradžioje niekas nežinojo nei masto, nei incidento turinio. Dėl to tyrimas buvo ypatingai svarbus šiuo laikotarpiu. Tyrimas dar vis vyksta, tai yra kompleksinis ir sudėtingas procesas, tai yra neeilinio masto vagystė. Labai suprantu jausmus, kuriuos jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas, nes pati per tai perėjau, kai su šeima pasitikrinome, ar mūsų duomenys buvo tikrinti“, – kalbėjo premjerė.
Pasak I. Ruginienės, tęsiant tyrimą išaiškėja vis naujos detalės, o visuomenės neskubėta informuoti, nes pradžioje tai būtų galėję pakenkti tyrimui.
Paklausta, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos išsakytą kritiką, kad skandalą bandyta sušluoti po kilimu, premjerė atsakė: „Aš manau, kad tyrimo pabaigoje bus tikrai daugiau aiškumo. Ir neabejotinai jau dabar vis nauji ateinantys duomenys rodo, kad yra Registrų centro atsakomybė, tai tik patvirtina, kad žingsnis atleisti vadovą buvo geras.“
Kiek anksčiau Elta skelbė, kad iš pareigų buvęs Registrų centro vadovas A. Jusas pasitraukė savo noru, todėl išeitinės išmokos negavo. Jis pareigas paliko pirmadienį, šiuo metu RC laikinai vadovauja Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.
Jos teigimu, sužinojus apie pavogtus duomenis buvo galima reaguoti skirtingai, tačiau „pasirinkta taktika, nukreipta į tyrimą ir nusikaltimo išaiškinimą.“
„Šią savaitę, berods antradienį. Ne iš karto prisijungiau, turiu pasakyti, nes, matyt, visi tikrinosi ir įrankis buvo apkrautas. Tai vakare visi, kiekvienas iš mūsų pasitikrinome“, – atsakė I. Ruginienė, paklausta, kada sužinojo, kad pavogti ir jos šeimos duomenys.
Nausėda: „Pranešti reikėjo realiu laiku“
Vakar apie duomenų vagystės skandalą pasisakęs prezidentas laikėsi pozicijos, kad gyventojai turėjo realiu laiku būti informuoti apie tai, jog iš Registrų centro buvo pavogta 600 tūkst. duomenų įrašų.
„Pranešti reikėjo realiu laiku, nes tai, kad buvo įsilaužta, jau yra žala, o kiekviena diena delsimo informuoti visuomenę apie tai, kad padaryta žala, yra papildoma žala. Jei negalėjome išvengti tos pagrindinės žalos, tai galėjome tikrai išvengti papildomos žalos. Deja, tai nebuvo padaryta.
Taip pat skaitykite
Nežinau, kodėl pamėginta tas dulkes sušluoti po kilimu, nes šiuo atveju pasirodė, kad kilimas yra permatomas ir tu nieko tokiu būdu nepaslėpsi“, – ketvirtadienį viešėdamas Klaipėdoje sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, pavogtų duomenų masiškumas ir informacijos jautrumas savaime yra didelė bėda, jis sakė manantis, kad pamokas iš šios situacijos būtina išmokti.
Prokuratūra: informacijos apie nutekintus RC duomenis viešinimas galėjo apsunkinti tyrimą
Viešojoje erdvėje kilus klausimams, kodėl visuomenei apie duomenų vagystę iš Registrų centro (RC) nebuvo pranešta anksčiau, Generalinė prokuratūra tvirtina, kad ankstyvoje ikiteisminio tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus.
„Ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą“, – teigiama prokuratūros atsakyme Eltai.
Prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl duomenų nutekinimo pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.
Portalas 15min.lt gegužės 22 d. pranešė apie galimai nutekintus RC duomenis. Kiek vėliau, tą pačią dieną, prokuratūra išplatino pranešimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai pavogtų duomenų.
Kaip nurodo Generalinė prokuratūra, pranešimas apie tyrimą išplatintas, įvertinus, kad toks veiksmas neturės reikšmingo poveikio tyrimui.„Suprantant, kad patikimą ir tikslią informaciją apie šį incidentą ir atliekamą tyrimą visuomenė turi sužinoti iš oficialių šaltinių, buvo parengtas pranešimas, kuris paviešintas tuomet, kai buvo įvertinta, kad tai nebeturės reikšmingo poveikio ikiteisminio tyrimo sėkmei“, – teigia Generalinė prokuratūra.
Prokuratūra, paklausta, ar buvo uždrausta institucijų vadovams, politikams, žinojusiems apie duomenų nutekinimą, viešinti jiems žinomą informaciją, nurodė Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami.
„Pradėjus ikiteisminį tyrimą, visiems duomenims, kurie yra susiję su tiriamu įvykiu, yra taikomos Baudžiamojo proceso kodekso 177 str. „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ nuostatos – ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.
Jos yra privalomos visiems su tiriamu incidentu susijusiems, apie jį žinantiems, duomenimis disponuojantiems subjektams bei asmenims“, – teigiama prokuratūros atsakyme.
Įtariama, jog per incidentą nuo sausio galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
