Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) siūlant šalyje kurti daugiafunkcę požeminę saugumo infrastruktūrą, krašto apsaugos viceministras sako, kad gyventojų visuotinės gynybos lavinimo vietų poreikis yra didžiulis, todėl jų šalyje turėtų būti bent 10 – po vieną kiekvienoje apskrityje.
„Mūsų tikslas (...) – skatinti, kad mes turėtumėme galimybę plėsti šitą tinklą (įgūdžių ugdymo erdvių – BNS). Ta sąveika ir sinergija, kurią mes tikrai matome, tai yra pilietiškumo erdvės, kurių pagrindinis tikslas turėti dešimtyje apskričių bent po vieną“, – spaudos konferencijoje apie gyventojų saugumą trečiadienį sakė Tomas Godliauskas.
„Visiškai pritariu greitesniems sprendimams, principiniams projektams, kurie galėtų būti iš tikrųjų štampuojami „Lego“ principu, greit surenkami ir atlieka tiek priedangos užduotis ir tikslus, tiek mūsų tikslus“, – pridūrė jis.
Pasak viceministro, tokios erdvės veiktų tiek taikos metu, tiek rengiantis krizinėms situacijoms ir leistų piliečiams išmokti naudotis ginklais, plėtoti dronų skraidymo ir konstravimo žinias.
„Šiais metais priimti sprendimai skirti savivaldybėms, kurios vienaip ar kitaip turi karines teritorijas arba mokymo teritorijas, arba poligonus, nuo 0,3 iki 0,5 proc. mūsų skiriamų BVP asignavimų būtent įvairiai savivaldybės tiek socialinei, tiek saugumo, tiek ekonominei infrastruktūrai, kas yra didžiulis stimulas“, – aiškino viceministras.
Pasak T. Godliausko, gynybos įgūdžių lavinimo vietų įrengimui taip pat galėtų būti naudojamos Valstybės gynybos fondo lėšos – jame kasmet numatyta 25 mln. eurų civilinės saugos priedangoms ar savivaldybių infrastruktūrai.
„50 proc. investicijų tam turėtų ateiti iš Krašto apsaugos ministerijos, 50 proc. skirtų savivaldybė, kuri galėtų projektą vystyti savivaldybės dalyje (...). Europinis finansavimas čia galėtų būti lūžis ir jeigu mes iš tikrųjų matytumėme, kad tai galima pasiekti ir greitai“, – sakė jis.
Anot jo, šalyje yra 67 šaudyklos – ne kariniai objektai, iš kurių 44 yra atviro tipo, 22 – uždaro: „Mes matome poreikį dar mažiausiai 49 būtent tokioms erdvėms, kuriomis galėtų naudotis tiek kariuomenė, tiek šauliai, tiek medžiotojai, tiek sportininkai, tiek ginklų savininkai.“
Gynybos lavinimo vietos – ir kritinio saugumo objektai
Kaip teigė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, tokia infrastruktūros koncepcija integruotų šaudyklų, priedangų, slėptuvių, visuotinei gynybai reikalingų įgūdžių lavinimo, sporto ir laisvalaikio, automobilių stovėjimo ir kitas erdves.
„Pagrindinė patalpa, jeigu ji yra 50 metrų, gali talpinti pusantro tūkstančio žmonių kaip priedanga, jeigu yra 100 metrų – tai gali būti trys tūkstančiai žmonių“, – sakė M. Varaška.
Jo teigimu, preliminariai vienos tokios mažesnio ploto erdvės įrengimas galėtų kainuoti 3–3,5 mln. eurų.
Pasak M. Varaškos, šiuo metu svarbu ieškoti sutarimo su valdžios institucijomis ir derinti integruotų požeminių objektų projektavimo sąlygas, nes prireikus erdvė akimirksniu galėtų tapti kritiniais saugumo objektais: „Šiandieną esame techninio sprendimo paieškose.“
Pasak T. Godliausko, sisteminiai sprendimai leistų stiprinti civilinę saugą šalyje.
„Šitas atvejis tik pagreitins šitą sisteminį sprendimą, kuris leistų iš tikrųjų valdyti visą priedangų tinklą, galvoti apie bendrus sprendimus, ne tik techninius sprendimus, bet ir algoritmus ir simuliacijas, kurios reikalingos urbanizuotose vietovėse“, – sakė viceministras.
Kaip rašė BNS, LSA balandžio pradžioje ragino Vyriausybę, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijas svarstyti požeminių objektų koncepciją.
„Mes džiaugiamės, kad turime palaikymą. Pirmiausia tai atsakymas buvo iš Vidaus reikalų ministerijos, ji pritarė tokiai idėjai“, – spaudos konferencijoje sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė.
Anot jos, erdvių įrengimas taip pat galėtų būti finansuojamas papildomomis 152 mln. eurų investicijomis savivaldybėms iš Regionų plėtros programos.
Savo ruožtu Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad „atėjo laikas pereiti nuo žodžių prie konkrečių veiksmų“, jis pabrėžė tokios infrastruktūros pridėtinę vertę.
„Nepaisant to, kad infrastruktūra sukurs papildomą pridėtinę vertę, dalis tų pinigų grįš, be abejo, mokesčių pavidalu, nes tas pats verslas ir statys, ir vystys visa tai, grįš atgal valstybei ir iš to mes galėtume tiesiog dar daugiau turėti papildomų investicijų“, – aiškino V. Janulevičius.
Kaip rašė BNS, dalyje Lietuvos praėjusią savaitę du kartus paskelbus oro pavojų dėl galimai oro erdvę pažeidusių dronų, atsiskleidė sistemos spragos – dalis priedangų nebuvo tinkamos ar buvo užrakintos.
