„Nuo pat pradžių mes tikrai skeptiškai buvome nusiteikę šio politiko atžvilgiu“, – apie Gintautą Palucką „Dienos temai“ sako Aurelijus Veryga. Jo vertinimu, G. Palucko pasitraukimas iš Seimo prisidėtų prie Socialdemokratų partijos situacijos gerinimo, kuri, A. Verygos žodžiais, „ir šiaip nėra labai gera“.
„Dienos temoje“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.
– Pone A. Veryga, pradėkime nuo politinių aktualijų. Štai buvęs premjeras ponas G. Paluckas su sutuoktine kaltinami dėl neteisėto praturtėjimo. Ką jūs darytumėte pono G. Palucko vietoje? Prezidentas sakė, kad jam būtų geriau atsisakyti Seimo mandato ir palikti politiką.
– Na, turbūt šitoje situacijoje aš tikrai sutinku su tais, kurie sako, kad tą mandatą tikriausiai reikėtų dėti į šoną ir visgi palikti Seimą. Juo labiau kad mes atsimename, jog nuo pat pradžių visokių buvo klausimų, netgi dėl patekimo į Seimą teisėtumo. Atsimenate turbūt istorijas dėl nebaigtų mokėti baudų, dėl savotiškai neatliktos bausmės. Nuo pat pradžių mes tikrai skeptiškai buvome nusiteikę šio politiko atžvilgiu.
Nežinau, kiek prisimena žiūrovai tas istorijas ir mūsų požiūrį dėl jo, kaip kandidato tuo metu į premjerus. Mes irgi turėjome gana skeptišką nuomonę būtent dėl tų buvusių istorijų. Deja, bet mūsų nuogąstavimas, ko gero, labiau negu su kaupu pasitvirtina.
Šiandien, deja, tenka stebėti jau tos istorijos tęsinį, kur matome įsitraukusius ir kitus šeimos narius . Ko gero, net ir juos saugant ar ginantis jau kaip privatiems asmenims, būtų tikrai logiškiau pasitraukti iš Seimo.
Ko gero, tai būtų ir patiems socialdemokratams geriau. Kiek man yra tekę bendrauti su kai kuriais iš jų, tai jie ir patys tokį požiūrį turi, kad dabar jo pasilikimas Seime neprideda politinių taškų Socialdemokratų partijai.
– Ponas G. Paluckas sako, kad bus politikoje tol, kol jaus aistrą. Atrodo, tos aistros dar ir prokurorai nesugebėjo apmalšinti. Tačiau kaip jūs vertinate socialdemokratų laikyseną, nes ponas Mindaugas Sinkevičius tai neragins pasitraukti, pavyzdžiui, iš frakcijos?
– Na, man labai sunku kalbėti už kitą partiją, už kitus politikus. Čia yra jų reikalas, kaip jau jie nuspręs, taip, matyt, ir padarys.
Nežinau, kodėl partijos pirmininkas nesiūlys ar neragins pasitraukti iš Seimo, nežinau motyvų. Bet žinau iš kitų socialdemokratų, tikrai ne iš vieno Seime esančio ar buvusio asmens, kad jie tikrai matytų tai kaip logišką žingsnį, kuris prisidėtų prie Socialdemokratų partijos situacijos gerinimo, kuri ir šiaip nėra labai gera. Ir G. Palucko istorija, matyt, nėra vienintelė.
– Socialdemokratai savaitgalį išsirinko lyderį – Mindaugą Sinkevičių, buvusį laikinąjį pirmininką. Jis vis žada naujus terminus, per kurį laiką pasisakys dėl darbo koalicijoje, dėl koalicijos ateities. Ar su jumis partneriai kalbasi šiuo klausimu? Ir iš viso, ar čia labiau dūmų uždanga, ar realios derybos vyksta dėl galimos koalicijos kaitos?
– Manau, kad vyksta, nes pokalbiai prasidėjo dar gerokai iki partijos pirmininko išrinkimo. Jūs apie tuos pokalbius irgi turbūt girdėjote, apie juos buvo ir viešai kalbama. Tai galiu tik pasikartoti, kad ir aš, kaip partijos pirmininkas, buvau sulaukęs klausimo, kaip elgtųsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jeigu keistųsi koalicija. Mūsų atsakymas yra paprastas – mes turėtume tada atsiklausti savo partijos tarybos, jeigu kažkas keistųsi.
Tie klausimai, matyt, nekyla be reikalo. Vadinasi, pokalbiai vyko, tikriausiai kažkokie pokalbiai ir vyksta. Dabar, po partijos pirmininko rinkimų, mes jau naujų pokalbių neturėjome. Mačiau ir aš viešumoje žinutę, kad planuoja naujasis partijos pirmininkas pasikalbėti, kaip suprantu, su „Nemuno aušros“ vadovu. Nežinau, apie ką ten planuojama kalbėtis, bet, kaip suprantu, apie koalicijos ateitį.
O mes laukiame. Mes esame į koaliciją pakviesti socialdemokratų, tai jų, kaip didžiojo koalicijos partnerio, valia yra kviesti kažką į koaliciją. Jeigu kažkas keisis, mes tą turėsime aptarti ir spręsti partijos taryboje.
– Pone A. Veryga, ar jūs pats asmeniškai pritariate poligono Kapčiamiestyje steigimui?
– Taip, pritariu. Mūsų didžioji dalis partijos pritaria. Mes turėjome tokį kaip signalinį balsavimą partijos taryboje ir valdyboje buvome sprendimus priėmę. Deja, bet porą mūsų kolegų visgi turėjo kitokią nuomonę negu partijos taryba ir valdyba.
– Tie minėtieji kolegos – ponas Valius Ąžuolas ir ponas Dainius Gaižauskas – balsavo prieš poligoną. Ponas D. Gaižauskas iš viso vėliau aiškino, kad buvo sulaužyta koalicinė sutartis, mat, anot jo, nebuvo koalicijoje tartasi dėl šio klausimo, nebuvo diskutuota. Tai ar jūs irgi pritartumėte, kad koalicijos sutartis buvo sulaužyta?
– Ne, mano vertinimu, koalicijos sutartis šiuo atveju nėra sulaužyta. Aš neišskirčiau kažkokio vieno klausimo, sakykime, Kapčiamiesčio poligono. Yra ir daugiau klausimų, kur aš gal kaip partijos pirmininkas ir mūsų kolegos Seime, frakcijoje tikrai norėtų daugiau bendravimo, daugiau komunikacijos ir pačių klausimų pristatymo prieš jiems tampant viešai aptariamiems.
Ko gero, tai ir turėjo galvoje Dainius Gaižauskas. Jis yra teisus, kad mes turime tam tikrų priekaištų koalicijos partneriams ir visgi norėtume, kad klausimai, prieš nešant juos į viešumą, prieš kažkur pristatant, būtų aptarti, išdiskutuoti viduje.
Bet nesakyčiau, kad tai yra toks klausimas, kuris jau automatiškai reiškia koalicijos sutarties pažeidimą. Juo labiau kad mes turime ir kitų neišspręstų klausimų su koalicijos partneriais, nuolat juos keliame, bet nesakome, kad tai yra tokie dalykai, kurie jau automatiškai verstų mus priimti kažkokius sprendimus dėl buvimo ar nebuvimo koalicijoje.
– Pone A. Veryga, turbūt kalbate apie klausimus, dėl kurių nesutariate su socialdemokratais, vadinamuosius ideologinius klausimus: tiek pagalbinis apvaisinimas, tiek referendumas dėl šeimos sampratos. Kiek tai jums apskritai bus raudonosios linijos, kalbantis su socialdemokratais?
– Nebus raudonosios linijos todėl, kad šitie klausimai yra aptarti derantis dėl koalicijos, netgi koalicijos sutarties priede yra išskirti keli klausimai. Tai tuos, kuriuos jūs čia paminėjote, – gal ne taip konkrečiai, nes tuo metu idėjos dėl patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos mes dar tikrai neturėjome, – bet iš tų klausimų, dėl kurių sutarėme nesutarti, labai natūraliai šitas dalykas išplaukia. Mes kalbėjome ir apie vienos lyties asmenų partnerystę, ir kitus dalykus, kur turime natūralų nuomonių išsiskyrimą, politinės ideologijos nuomonių išsiskyrimą, ir čia nėra jokio siurprizo.
Aš čia labiau kalbu apie nesutarimus dėl tam tikrų pozicijų susiderinimo, kur buvo sutarta per koalicines derybas. Čia kalbu apie seną istoriją dėl viceministro Žemės ūkio ministerijai. Šitie jūsų paminėti klausimai yra aptarti, ir tiek socialdemokratai žino, kad mes jiems nepritarsime, tiek mes žinome, kad jie dalį klausimų atneš, siūlys, mes už juos nebalsuosime, kartu mes teiksime savo siūlymus, ką dabar ir darome.
– Jūs apskritai neišsiaiškinate santykių su valdančiąja koalicija, kalbu dėl viceministrų. Jūs paminėjote žemės ūkio viceministrą ir prieš kurį laiką aiškinote, kad tai tiesiog ministrės pirmininkės drąsos ir pusdienio klausimas. Tai, kiek suprantu, pas ministrę pirmininkę nei to pusdienio atsirado, nei drąsos daugiau?
– Tenka konstatuoti de facto, kad šiuo klausimu, deja, bet taip. Iš tiesų ir man pačiam yra tekę dirbti Vyriausybėje, tai aš puikiai žinau, kaip viceministrai yra skiriami. Aišku, ministras visada renkasi savo komandą ir paprastai ne vienas asmuo yra pasiūlomas, bet jeigu jau yra sutarta su koalicijos partneriais dėl tam tikro delegavimo, dėl sričių pasidalinimo, tai paprastai ginčų viduryje kelio nebekyla.
Deja, bet šitoje situacijoje jų kilo. Galiu tik pasikartoti: tai, kad jis yra anksčiau negu nuo praėjusių metų Kalėdų neišsprendžiamas, tokiai rimtai partijai, kaip socialdemokratams, tikrai garbės nedaro. Aš tikrai galiu pakartoti tą savo pasakymą, kad tai yra pusdienio klausimas premjerei. Jai užtektų pasikviesti ministrą ir tiesiog aiškiai pasakyti, kad reikia laikytis susitarimo, kurį mes buvome pasiekę per koalicines derybas.
– Dar labai trumpai noriu paklausti apie savaitgalio įvykius. Lietuvoje viešėjo skandalingasis Lenkijos politikas, partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ lyderis Grzegorzas Braunas. Kaip manote, ar jūsų politinis bendražygis Waldemaras Tomaszewskis turėjo nuo jo atsiriboti?
– Kaip suprantu, jis tam tikra prasme ir atsiribojo. Bent jau kiek mačiau komentarus, tai jis minėjo, kad nebuvo kviestas į renginius, kuriuose dalyvavo mūsų frakcijos Seime partijos vadovas Waldemaras Tomaszewskis.
O šiaip, kalbant apie tą skandalingą politiką, tai skandalingas jis yra visur. Europos Parlamente visiškai neseniai jam buvo atimta neliečiamybė gana vieningai balsuojant Europos Parlamentui.
Man yra, tiesą sakant, labai keista, kad tai žmogus, kuris yra iš principo taip labai [prieš – LRT.lt] Europos Sąjungą ir jam labai nepatinka Lietuva, aš nelabai suprantu jo veikimo logikos. Jis yra nepatenkintas Europos Sąjunga, bet sėdi Europos Parlamente. Jam nepatinka Lietuva ir jis nematytų prasmės jos ginti, kaip jis yra tam tikruose pasisakymuose sakęs, bet vis tiek į ją važiuoja.
Man atrodo, kad tai yra tiesiog populistinis veikimas, bet kokiais būdais stengiantis pritraukti dėmesio. Atrodo, jam tai visai neblogai sekasi.
