Vokietijos kariams skirtų kareivinių Ruklos poligone atnaujinimo konkurso laimėtoja, statybos bendrovė „Consolius LT“ pateikė melagingą informaciją apie Japonijos banko garantiją, tačiau jau pasirašyta 19,4 mln. eurų vertės sutartis dėl viešojo intereso negali būti nutraukta, todėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) agentūrai skirta beveik 0,5 mln. eurų bauda.
Kauno apygardos teismas gegužės 4 dieną nutarė, jog Infrastruktūros valdymo agentūra neteisėtai pasirašė sutartį su „Consolius LT“, pastarajai pateikus melagingą informaciją apie Japonijos banko „Sumitomo Mitsui Trust“ Liuksemburgo filialo suteiktą garantiją.
Jis taip pat pripažino, kad kareivines būtina atnaujinti iki 2028 metų balandžio, todėl sutartis su „Consolius LT“ negali būti nutraukiama, tačiau už pažeidimus agentūrai skirta 2,5 proc. sutarties vertės bauda – 484 tūkst. eurų.
„Sudaryta pirkimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, į prieš pažeidimą buvusią padėtį šalys negali būti grąžintos, kadangi dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties ir tarptautinių įsipareigojimų neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą“, – konstatavo teismas.
Antroje vietoje konkurse likusi statybos bendrovė „Versina“ teismui teigė, jog kilus abejonėms dėl „Consolius LT“ pateiktos 340 tūkst. eurų banko garantijos ji kreipėsi į banką ir gavo atsakymą, jog dokumentai yra suklastoti.
„Suklastotoje garantijoje nurodytoji teisininkė p. A. K., kuri neva banko vardu suteikė įgaliojimus italui M. S. pasirašyti dokumentą, patvirtino, kad įgaliojimo M. S. ji neišdavė, ji neturi jokio ryšio su M. S., kad prie įgaliojimo pridėta tariama jos asmens tapatybės kortelės kopija yra suklastota, visi pateiktieji su paklausimu dokumentai yra suklastoti“, – teigė „Versina“.
Tuo metu Infrastruktūros valdymo agentūra tikino, jog susirašinėjimas su banku bei teisininke negali būti patikimas šaltinis.
„Trečiojo asmens („Consolius LT“ – BNS) pateikti oficialūs patvirtinimai laikytini patikimesniais įrodymais nei ieškovės („Versina“ – BNS) elektroninis susirašinėjimas. Perkančioji organizacija neturi pareigos tikrinti parašų autentiškumo ar tiesiogiai kontaktuoti su garantiją išdavusiais subjektais, jei nėra objektyvių abejonių dėl dokumentų tikrumo“, – teismui tikino agentūra.
„Consolius LT“ teigė neturėjusi pagrindo įtarti, jog banko garantija gali būti suklastota, mat pasiūlymais rūpinosi Kauno draudimo tarpininkė „FT Broker“. Be to, sprendimą prašyti būtent „Sumitomo Mitsui Trust Bank“ garantijos lėmė banko patvirtinimas, kad tokias garantijas jis galėtų suteikti ir ateityje vykdant sutartį.
„Pasitelktas tarpininkas turėjo ir tikrino papildomą informaciją, tai yra garantiją išdavusio subjekto, o tiksliau ją pasirašiusio asmens įgaliojimus ir pagal turimus ir gautus duomenis nebuvo pagrindo vertinti, kad tokie duomenys galėjo būti netikri“, – pridūrė bendrovė.
Anot „Consolius LT“, pasirinkus Japonijos banko filialą bendrovė sumokėjo 1,8 tūkst. eurų draudimo įmonei „Draudita“, kuri teigė tarpininkaujanti bankui.
Tačiau, kaip nustatė teismas, konkurso laimėtoja nebuvo pasirašiusi sutarties su garantavusiu banku, nebuvo vertintas jos kreditingumas, „Consolius LT“ nepateikė ir informacijos, kokias sąlygas pasiūlė bankas.
„Trečiasis asmuo („Consolius LT“ – BNS) buvo suinteresuotas pirkimo sutarties sudarymu, teikė pasiūlymą, realiai sumokėjo įmoką, kuri atitinka rinkos kainas, tačiau nesidomėdamas banko garantijos sąlygomis ir elgdamasis pasyviai jis turi prisiimti atsakomybę dėl dokumento, kurį pasirašė neįgaliotas asmuo, pateikimo perkančiajai organizacijai“, – teigė teismas.
Jis taip pat konstatavo, jog Infrastruktūros valdymo agentūra turėjo patikrinti „Consolius LT“ informaciją.
„Tiek perkančiosios organizacijos, tiek trečiojo asmens veiksmai pripažįstami neteisėtais ir tokia informacija pripažįstama melaginga“, – nutarė teismas.
„Consolius LT“ informacijos netikrino
Krašto apsaugos ministerija BNS teigė, jog įmonės „Consolius LT“ pasiūlymas atitiko konkurso sąlygas, o jos pateikti dokumentai buvo tvarkingi ir nekėlė jokių abejonių.
Anot jos, informaciją, kad „Consolius LT“ pateikta garantija gali būti suklastota, „Versina“ pateikė tik prasidėjus teisminiam ginčui.
„Dėl paties užtikrinimo patikimumo ar galimo klastojimo pretenzijos nebuvo ir perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo dėl tokio įtarimo. Galimo klastojimo argumentas atsirado tik ginčui persikėlus į teismą. Nesant oficialių institucijų sprendimų ar išvadų, perkančioji organizacija pasiūlymo užtikrinimo klastojimą laikė nepatvirtinta prielaida, kurią ieškovas teikė teismui, galimai siekdamas sau palankaus sprendimo“, – komentare BNS teigė KAM.
Ministerija taip pat pridūrė, jog sutartis su „Consolius LT“ yra pasirašyta, o įmonės pateiktos informacijos netikrino, mat nebuvo tam pagrindo.
„Viešųjų pirkimų sistema negali veikti taip, kad kiekvienas dokumentas būtų papildomai tikrinamas atsakingų institucijų. Nesant pagrįstų abejonių, tokia praktika būtų ne tik neproporcinga, bet iš esmės paralyžiuotų viešųjų pirkimų procesus“, – sakė KAM.
Kaip BNS nurodė ministerija, „Consolius LT“ jau yra yra pateikusi Baltijos šalyse veikiančios ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sutarties laidavimo draudimą, bendrovės patvirtinimą, kad laidavimo raštas yra galiojantis, taip pat patvirtinimą, jog draudimo įmoka yra sumokėta.
BNS rašė, kad Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 20 dieną atsižvelgęs, jog kareivines būtina atnaujinti iki sąjungininkų atvykimo, leido agentūrai pasirašyti sutartį su „Consolius LT“. Teismas tuomet panaikino Kauno apygardos teismo kovo pradžios sprendimą laikinai sustabdyti konkursą, kol išsispręs teisminis ginčas.
Apeliacinis teismas pripažino, jog kareivinių atnaujinimas yra ypatingos svarbos projektas, susijęs su nacionaliniu saugumu bei gynyba.
Tuomet nutartyje teigta, kad Lietuva ir Vokietija 2023 metų gruodį pasirašė Vokietijos brigados „Lietuva“ veiksmų planą, karių perdislokavimas į Lietuvą didžiąja dalimi vyks, kai tik šalis užtikrins karinę ir civilinę infrastruktūrą, o visi kariai turi įsikurti ne vėliau kaip 2027-ųjų pabaigoje.
Ministerija balandį nurodė, kad Rukloje numatoma dislokuoti dalį Vokietijos brigados karių, o rotacijų ir pratybų metų jų gali būti apie 2 tūkst., todėl kareivinių pirmojo etapo atnaujinimą būtina užbaigti iki 2027 metų balandžio, o antrojo – iki 2028-ųjų balandžio, kitaip tektų ieškoti kitų skubių laikinų priemonių, pavyzdžiui, nuomotis konteinerius, rašoma teismo nutartyje.
Pasak jos, atnaujinti kareivines svarbu ir dėl to, kad Rukloje plėtojamas karinis miestelis „Neries terasos“ su administracinėmis, būsto, mokymo ir logistikos infrastruktūra Lietuvos bei sąjungininkų kariams bus baigtas 2029-ųjų pirmąjį ketvirtį, todėl teritorija persikėlus Vokietijos kariams dar nebus tinkama gyventi.
Kaip skelbiama kareivinių atnaujinimo konkurso sąlygose, rangovas dviem etapais turi suprojektuoti bei atnaujinti keturis keturių aukštų pastatus Rukloje Karaliaus Mindaugo g. 11, kurių plotas siekia po maždaug 5,5 tūkst. kv. metrų.
Sprendimą skųs apeliacine tvarka
LRT.lt pateiktame „Consolius LT“ komentare teigiama, kad bendrovė nesutinka su Kauno apygardos teismo priimtu sprendimu ir jį skųs.
„Bendrovė yra įsitikinusi, kad sprendimas yra nepagrįstas (beprecedentis), ir jis bus skundžiamas apeliacine tvarka.
Norime pabrėžti, kad UAB „Consolius LT“ visą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo procesą vykdė sąžiningai ir skaidriai, pasitelkdama licencijuotą draudimo tarpininką. Taigi garantijos išdavimo klausimus tvarkė profesionalūs tarpininkai, o pateikti dokumentai – įskaitant notariškai ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijos apostile patvirtintą įgaliojimą – tiek turinio, tiek formos prasme jokių abejonių nekėlė ir negalėjo kelti. Bendrovė sumokėjo už garantiją rinkos kainas atitinkančią įmoką ir elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris sąžiningas ir rūpestingas rinkos dalyvis“, – rašoma bendrovės komentare.
UAB „Consolius LT“ atkreipia dėmesį, kad pati perkančioji organizacija taip pat buvo iš anksto informuota apie pasirinktą garantijos teikėją, patikrino jo tinkamumą ir oficialiai patvirtino, kad laidavimo rašto projekte nurodyta informacija yra tinkama.
„Taigi, teismas nepagrįstai pritaikė melagingos informacijos institutą situacijoje, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija objektyviai negalėjo žinoti apie galimą trečiųjų asmenų vykdomą sukčiavimą. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, melaginga informacija konstatuojama tik nustačius tiek objektyvų neatitikimą tikrovei, tiek subjektyvų siekį suklaidinti. Nagrinėjamu atveju jokio siekio klaidinti nebuvo – bendrovė pasitikėjo profesionaliais tarpininkais ir oficialiais dokumentais.
Pačiame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, jog „Pasiūlymo užtikrinimo garantija Nr. 116/LT bei ją lydintys dokumentai pasiūlymo pateikimo metu neturėjo jokių akivaizdžių įtarimų požymių, iš kurių būtų galima spręsti, kad dokumentas išduotas neįgalioto asmens“. Tokie teismo teiginiai tiesiogiai paneigia galimybę daryti išvadą, kad UAB „Consolius LT“ suvokė ar turėjo suvokti garantijos neatitiktį tikrovei, ir kartu eliminuoja subjektyviojo melagingos informacijos elemento egzistavimą.
Be to, net jeigu ir pasitvirtintų faktas, kad Sumitomo Mitsui Trust Bank (Luxembourg) S.A. garantija tikrai buvo suklastota, UAB „Consolius LT“ būtų akivaizdžiai nukentėjusi šios situacijos šalis, o ne jos sukėlėja ar melagingos informacijos teikėja.
Bet kuriuo atveju, UAB „Consolius LT“ yra suinteresuota, kad sukčiavimo schema – jei tokia egzistuoja – būtų visapusiškai atskleista ir atsakingi asmenys sulauktų teisinių pasekmių.
UAB „Consolius LT“ taip pat yra pasiryžusi ginti savo teises visomis teisėtomis priemonėmis“, – teigia įmonė.
