Sulaukus neformalių Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Turkijos ambasados „paskatinimų“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas panaikino įrašą, skirtą Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido minėjimui, Eltai teigė archyve dirbantis asmuo.
Tuo metu Vyriausiosios archyvaro tarnybos vadovė Inga Zakšauskienė Eltai patvirtino, kad šiuo klausimu balandžio 28 d. buvo organizuotas skubus susitikimas su Turkijos ambasados atstovais, kurio metu sulaukta indikacijų, neva archyvas bando politizuoti su armėnų tautos genocidu susijusį klausimą.
„Buvo išreikštas susirūpinimas, kodėl Valstybės archyvai sau leidžia publikuoti ir viešinti, galbūt, politinius klausimus“, – Eltai kalbėjo I. Zakšauskienė.
Vyriausioji archyvarė pabrėžė, kad jos vadovaujama tarnyba bei archyvas yra apolitiški.
„Aš nematau, kad archyvas savo publikacija būtų įsivėlę į kažkokio klausimo politizavimą. Rusija irgi nepripažįsta, kad trėmė lietuvius į Sibirą, bet mes to nediskutuojame. Turkija taip pat turi šitą matymą (armėnų genocido klausimu – ELTA), bet tai yra jų matymas“, – tvirtino ji.
„Mano ir dabar pozicija, kad tai buvo absoliučiai ne politinis klausimas – tai yra moksliniais tyrimais įrodytų istorinių faktų konstatavimas“, – akcentavo Lietuvos vyriausioji archyvarė.
Pasak jos, oficialių užklausų ar skundų iš Turkijos ambasados nesulaukta – susitikimo forma esą labiau priminė minkštosios galios priemones.
„Absoliučiai jokio oficialaus rašto ar skambučio negavau. Tiesiog buvo vizitas, aš įvardyčiau, kaip minkštosios galios priemonė, skirta paaiškinti savo poziciją mandagiai primenant, kad galime ieškoti bendrų Turkijos ir Lietuvos istorijos taškų, kurių mes, tiesą pasakius, nedaug sudarome“, – pabrėžė I. Zakšauskienė.
Sako sulaukę skambučių iš URM – ministerija tai neigia
Tiesa, archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Abromaitienė teigė šiuo klausimu sulaukusi neoficialaus skambučio iš URM atstovų.
„URM išreiškė susirūpinimą, ar archyvo publikuotas socialiniame tinkle įrašas nepakenks ilgalaikiams Lietuvos ir Turkijos santykiams“, – atsakyme Eltai nurodė ji.
Tuo metu URM neigė šiuo klausimu teikusi rekomendacijas minėtoms institucijoms.
„URM jokių rekomendacijų nei Archyvų departamentui, nei Vyriausiojo archyvaro tarnybai, nei jokiai kitai valstybės institucijai šiuo klausimu nėra teikusi“, – Eltai skirtame atsakyme nurodė URM.
Turkijos ambasada: armėnų tautos genocidas nėra neginčitynas faktas
Šia tema Turkijos ambasada Eltai pateikė savo poziciją, kurioje teigiama, kad 2005 m. Seimo priimta rezoliucija dėl armėnų genocido pripažinimo yra šališka, atspindinti už ją balsavusiųjų parlamentarų nuomonę.
„Pirmiausia, nei parlamentinė rezoliucija, kuri bet kuriuo atveju nėra privaloma, nei politiko ar pareigūno pareiškimas, kuriame išreiškiamas atitinkamo asmens politinis požiūris, negali nustatyti, ar 1915 m. įvykiai yra genocidas, ar ne. Terminas „genocidas“ reiškia tarptautinėje teisėje aiškiai apibrėžtą nusikaltimą su konkrečiomis įrodymų sąlygomis, o pagal 1948 m. JT Genocido konvenciją tik kompetentingi teismai gali nustatyti, ar tam tikras įvykis gali būti apibūdintas kaip toks. Kompetentingas teismas nėra priėmęs jokio tokio sprendimo dėl 1915 m. įvykių. Todėl 2005 m. Seimo rezoliucija, kurią Jūs minite, atspindi ne daugiau kaip dalinį ir šališką tuometinių narių, 2005 m. balsavusių už ją, požiūrį“, – rašoma Turkijos ambasados atsakyme Eltai.
„1915 m. įvykių pobūdis tebėra teisėtas diskusijų objektas, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose. Šis pasakojimas nėra neginčytinas faktas. Turkija prieštarauja tam, kad šis tragiškas istorijos epizodas, lėmęs Osmanų imperijos žlugimą, būtų iškreiptas kaip vienos pusės prieš kitą įvykdytas agresijos aktas. Toks klaidingas pateikimas ne tik prieštarauja istoriniams faktams, bet ir nepaiso kitų žmonių kančių, įskaitant beveik penkis milijonus turkų ir musulmonų. Užuojauta tampa problemiška, kai ji yra selektyvi“ , – akcentuoja ambasada.
Vis tik ambasada pabrėžia, jog Turkija neneigia armėnų tautos kančių, patirtų Pirmojo pasaulinio karo metu.
„Turkija, kuri šimtmečius puoselėjo ryškiausius sambūvio kultūros pavyzdžius, neneigia armėnų kančių. Mes gerbiame ir minime armėnus, kurie prarado gyvybes per Pirmąjį pasaulinį karą, ir reiškiame užuojautą jų palikuonims. Turkijoje mirusieji armėnai oficialiai paminimi religinėse apeigose. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas nuo 2014 m. kiekvieną balandžio 24 d. siunčia užuojautos laišką Turkijos armėnų patriarchatui“
Vis tik, pasak jų, šiuo klausimu reikia akademinių tyrimų, kuriais leistų šį istorijos tarpsnį išanalizuoti plačiau.
„Neabejotinai reikia tolesnių akademinių tyrimų ir archyvinių studijų, kad būtų galima visapusiškai suprasti sudėtingą įvykių grandinę Osmanų imperijoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu. Remdamasi šiuo supratimu, Turkija 2005 m. pasiūlė Armėnijai įsteigti bendrą istorijos komisiją, kurią sudarytų nepriklausomi ekspertai iš Turkijos, Armėnijos ir trečiųjų šalių, siekiant susitarti dėl bendros versijos, grindžiamos teisinga ir objektyvia atmintimi. Šis pasiūlymas tebėra aktualus. Didžiuliai Osmanų imperijos archyvai, kaip vienas iš pagrindinių to laikotarpio šaltinių, taip pat yra atviri ir prieinami mokslininkams. Tačiau kai kurie kiti svarbiausi archyvai iki šiol nėra visiškai atverti“, – tikina ambasados atstovai.
„Visi archyvai turėtų būti prieinami visiems tyrėjams, kad akademiniai darbai apie šį prieštaringą istorijos laikotarpį būtų tvirtai pagrįsti autentiškais pirminiais šaltiniais“, – nurodo jie.
Be to, Turkijos ambasada pabrėžia, kad šis klausimas neturėtų būti naudojamas politiniais tikslais.
„Pagaliau, Pietų Kaukaze susiformuojanti taikos ir susitaikymo atmosfera yra ryžtingas atsakas tų, kurie siekia, kad regionas taptų stabilumo ir bendradarbiavimo židiniu, tiems, kurie bando kurstyti priešiškumą remdamiesi istorija. Diskusijose dėl 1915 m. įvykių abiejų šalių pozicija, kad šis klausimas neturėtų būti naudojamas politiniais tikslais, ypač trečiųjų šalių, yra aiški. Todėl kviečiame konstruktyvių ketinimų turinčias trečiąsias šalis remti pastangas siekti bendros ir teisingos atminties bei neseniai susiklosčiusią teigiamą dialogo atmosferą“, – pabrėžia ambasada.
2005 m. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė 1914–1918 m. turkų Osmanų imperijoje vykdytą armėnų tautos genocidą. Tuo metu Europos parlamentas armėnų tautos genocidą pripažino 2015 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje.
Turkija – priešingai – nepripažįsta, kad armėnų tautos genocidas Osmanų imperijoje buvo vykdomas.
