Pagal užpernai įsigaliojusias įstatymo nuostatas, LRT tarybos narius skiriančios institucijos privalo iš anksto viešinti kandidatus į šias pareigas, tačiau vykdyti šią nuostatą nusprendė ne visi.
Lietuvos vyskupų konferencija savo delegatą išrinko vadovaudamasi kanonų teisės nustatyta tvarka, kuri, anot jų, „numato, jog neatrinkti kandidatai nėra skelbiami viešai“.
Seimo Kultūros komitetui priklausantys parlamentarai pabrėžia, kad įstatymo nuostatas turi vykdyti visi, o minėtos religinės normos nėra viršesnės nei šalies įstatymai.
„Iš Vyskupų konferencijos tokio pobūdžio paaiškinimo sunku buvo tikėtis. Nuoroda į kanonų teisę iš tikrųjų panašu į tokį atsikalbinėjimą“, – BNS sakė komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Kandidatų viešinimą numatė užpernai priimtos pataisos
Pagal šiuo metu galiojantį LRT įstatymą, narius skiriančios institucijos privalo savo interneto svetainėse iš anksto paskelbti informaciją apie keliamus reikalavimus atitinkančius kandidatus. Tiksliau – prieš išrenkant delegatą paviešinti kandidatų, iš kurių renkamasi, sąrašą.
Ši tvarka įtvirtinta 2024 metų birželį priimtomis LRT įstatymo pataisomis, įsigaliojusiomis nuo tų pačių metų rugsėjo.
LRT įstatymas numato, kad į tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys magistro laipsnį ir penkerių metų darbo patirtį.
Tiesa, konkrečią kandidatų atrankos ir skyrimo tvarką kiekviena institucija nusistato savarankiškai. Ši tvarka turi būti paskelbta jos interneto svetainėje.
Šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių. Po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba.
Minėtos keturios visuomeninės organizacijos naujus LRT tarybos narius paskirs šių metų gegužę šešerių metų kadencijai.
Meno kūrėjų asociacija teikia Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkės Daivos Daugirdienės kandidatūrą. Tuo metu Mokslo taryba artimu metu delegatą turėtų išrinkti iš devynių kandidatų, dalyvavusių pirmą kartą paskelbtoje viešoje atrankoje į LRT tarybos nario pareigas.
Taip pat skaitykite
Abi institucijos apie kandidatus iš anksto pranešė savo interneto svetainėse.
Švietimo taryba kol kas nėra iškėlusi jokių kandidatūrų, tai planuojama padaryti kitą savaitę. Kaip BNS patikino jos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, taryba veiks „kaip numatyta įstatyme“ ir kandidatų sąrašą paskelbs interneto svetainėje. Švietimo tarybos skiltį galima rasti Seimo interneto svetainėje.
Naują LRT tarybos narį turi paskirti ir prezidentas Gitanas Nausėda, balandį iš pareigų pasitraukus jo deleguotam Giedriui Jucevičiui. Prezidentūra BNS informavo, kad „prezidento kanceliarijos nustatyta LRT tarybos narių skyrimo tvarka bus artimiausiu metu paskelbta lrp.lt interneto svetainėje“.
Tuo metu Vyskupų konferencija rinkosi iš trijų kandidatų ir savo atstove į LRT tarybą paskyrė teisininkę, buvusią Konstitucinio Teismo teisėją Ramutę Ruškytę. Tačiau kiti du kandidatai nebuvo iš anksto paviešinti.
Vyskupų konferencija teigia, kad nors įstatyme numatyta nuostata apie išankstinį jų paskelbimą, jame taip pat numatoma teisė pačioms institucijoms parengti atrankos tvarką.
„LRT įstatymas aiškiai įtvirtina, kad tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Lietuvos vyskupų konferencija tiek atrinkdama kandidatus, tiek balsuodama dėl kandidatų vadovavosi kanonų teisės nuostatomis, pagal kurias nėra numatyta viešinti neatrinktųjų kandidatų“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.
Įstatymas galioja visiems vienodai
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sakė apie situaciją sužinojęs iš viešosios erdvės ir su Vyskupų konferencija kol kas jos neaptaręs. Šis tikino, kad institucijos turi laikytis visų išdėstytų įstatymo nuostatų.
„Įstatymo visi turi laikytis. Jeigu įstatymas yra, tai nesvarbu, ar tai būtų Vyskupų konferencija, ar kita organizacija, joms galioja įstatymas visoms vienodai“, – BNS teigė politikas.
Vis dėlto LRT įstatyme nėra aiškiai numatyta, kas turėtų prižiūrėti, ar tarybos narius skiriančios institucijos laikosi kandidatų atrankos ir viešinimo reikalavimų.
Komiteto vicepirmininkas V. Juozapaitis mano, kad Vyskupų konferencijos argumentai dėl kanonų teisės nuostatų galimai yra mėginimas išsisukti nuo tikrojo atsakymo.
„Lietuvoje Kanonų teisė tikrai nėra viršesnė nei už Konstituciją, nei už kitus įstatymus, kurie reglamentuoja civilinį institucijų gyvenimą. Tai aš manyčiau, kad toks atsakymas yra tiesiog mėginimas kažkaip tai neatsakyti tiesiogiai į priežastį, dėl kurios taip yra daroma“, – BNS sakė V. Juozapaitis.
„Jų paaiškinimas, turint minty, kad Lietuvoje bažnyčia yra atskira nuo – ne atskirta, o atskira tiesiog nuo valstybės – ir jeigu žmonės dalyvauja civiliniame gyvenime ir laikosi Lietuvos įstatymų, kas yra privalu Lietuvos piliečiams, tai toks paaiškinimas verčia pakelti antakį, aš taip sakyčiau“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Juozapaičio, iki šiol buvo remiamasi prielaida, kad įstatymą privalančios vykdyti institucijos tai darys sąžiningai.
„Vėlgi, tu negali atvesti policininko ir priversti įstaigų kaip nors ten vykdyti įstatymą. Tai tam yra priežiūros atitinkamos institucijos, kaip vykdomoji valdžia, tam yra Kultūros ministerija, kuri iki šiol apskritai jokios nuomonės neteikia apie LRT įstatymą – nei dabartinį vykdymą, nei naujos redakcijos svarstymą“, – kalbėjo parlamentaras.
„Tam yra ir kitos institucijos, kurios turėtų pirštu parodyti tiems, kas nevykdo įstatymo. Seimas gi leidžia įstatymus ir taip, vykdo parlamentinę kontrolę, konstatuoja patį faktą, kad yra pažeidimas, bet kaip nors priversti [vykdyti įstatymą] Seimas negali“, – teigė jis.
Tam, kad į galimus pažeidimus galėtų reaguoti Kultūros ministerija, pritarė ir K. Vilkauskas.
V. Juozapaitis taip pat teigė, kad Seime svarstomoje naujoje LRT įstatymo redakcijoje turėtų būti numatytos visos jo išlygos, jog būtų aiškesnis įstatymo vykdymas ir nekiltų panašių nesusipratimų.
„Jeigu jį interpretuoja skirtingos institucijos skirtingai, reiškia, tas įstatymas yra keistinas“, – kalbėjo konservatorius.
Savo ruožtu K. Vilkauskas sakė, kad rengiant pataisas siekiama sukonkretinti kandidatų viešinimo tvarką, nustatant, kad informacija apie juos turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip dvi savaites iki delegato paskyrimo.
„Buvo „iš anksto“, tai nebuvo termino, tai įdėjom terminą [į įstatymą], kad ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki paskyrimo būtų paskelbta“, – sakė K. Vilkauskas.
