Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti keli rezonansiniai nusikalstami atvejai – nuo smurto mokykloje Marijampolėje iki paramediko nužudymo Panevėžyje bei planuotų nužudymų, siejamų su organizuotu nusikalstamumu. Taip pat tiriama Augalininkystės tarnybos korupcijos byla. Buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius sako, kad nors tokie atvejai kelia nerimą, bendrai Lietuvos saugumo situacija per pastaruosius dešimtmečius yra pagerėjusi.
Plačiau – vaizdo įraše:
– Kaip vertinate pastaruoju metu Lietuvoje įvykusius rezonansinius nusikaltimus – nuo mokinio smurto mokykloje Marijampolėje iki paramediko nužudymo Panevėžyje ir organizuotų dviejų nužudymų?
– Iš vienos pusės, džiugina, kad tarnybos dirba, nepaiso jokių autoritetų ar politinių aplinkybių ir daro tai, ką privalo – pasiekia rezultatų. Iš kitos pusės, liūdina, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai, kurių neturėtų būti.
– Kaip vertinate situaciją, kai į teisėsaugos akiratį patenka politikai, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis ar Gintautas Paluckas?
– Tokie dalykai liūdina, nes to neturėtų būti. Nors galioja nekaltumo prezumpcija ir kol žmogus nenuteistas, jis laikomas nekaltu, patys faktai jau meta šešėlį partijoms ir konkretiems politikams. Matyt, kaip rodo praktika, vyksta giluminiai procesai.
– Ką turite omenyje kalbėdamas apie giluminius procesus?
– Vyksta tam tikri procesai, kurie viešai nėra matomi. Tarnybos aptinka siūlo galą ir juos atskleidžia.
– Ar mūsų visuomenė yra atpratusi nuo tokių rezonansinių nusikaltimų?
– Tokie nusikaltimai nėra kasdieniai, jie retesni, todėl visuomenė gal ir yra atpratusi. Tačiau, kalbant apie vaikų išpuolius, manau, kad čia prisideda tiek švietimo sistema, tiek kai kurių tėvų pernelyg didelis aktyvumas.
Mano paties anūkai lanko mokyklą ir aš matau, kad mokytojai kartais bijo daryti įtaką mokiniams, nes tėvai, ypač mamos, aktyviai skundžiasi, kreipiasi į mokyklos vadovybę ar savivaldybę. Dėl to mokytojams pakertama iniciatyva spręsti problemas, jie stengiasi per daug nereaguoti į tuos įvykius, ir tai gali vesti prie neigiamų pasekmių.
Dėl paramediko nužudymo – labai gaila žmogaus. Tai sveiku protu sunkiai suvokiamas nusikaltimas. Vaikai yra pasmerkti – praktiškai visą gyvenimą jiems teks neštis šią psichologinę traumą. Sunku suvokti, kad tokių dalykų gali būti Lietuvoje.
– Kokias išvadas darėte, sekdamas informaciją apie šį nusikaltimą?
– Pirmiausia pats sau kėliau versijas, kas tai galėtų būti. Viena iš jų pasitvirtino – kad tai galėjo būti sąskaitų suvedimas arba kerštas.
– Buvo įtarimai pareikšti buvusiai nužudytojo žmonai ir jos sugyventiniui. Kiek įprasta, kad žmogžudyste įtariamas artimas žmogus?
– Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai, nors iki nužudymo prieinama retai. Skyrybų procesai, ginčai dėl turto ar vaikų dažnai sukelia konfliktus ir keršto atvejus, tačiau kad tai prieitų iki nužudymo, tai tikrai labai retas atvejis.
– Ar, jūsų manymu, tai galėjo būti planuotas nusikaltimas?
– Sunku pasakyti neturint visos informacijos. Tai galėjo būti ir planuota, ir spontaniška mintis, kilusi įkarščio metu.
Tai, kad žmogus buvo melagingai iškviestas, rodo tam tikrą planavimą – galbūt buvo siekiama jį išsitempti į tam tikrą vietą ir pasikalbėti ar daryti spaudimą. Tačiau galėjo susiklostyti nenumatytos aplinkybės, kurios ir privedė prie nužudymo.
– Ar galėjo būti siekta tik pagąsdinti?
– Gali būti, kad buvo siekiama daryti spaudimą, pavyzdžiui, dėl vaikų globos – kad vaikai būtų perduotų motinai. Sunku pasakyti.
– Koks galėjo būti tokio nusikaltimo motyvas?
– Manau, viskas slypi žmogaus elgesyje ir charakteryje. Jei žmogus impulsyvus, kerštingas, tuomet gali išnykti vidinės kontrolės ribos – dorovės ar kitokios. Tokiu atveju jis elgiasi taip, kaip tuo metu jam atrodo teisinga.
– Kiek dažni nužudymai buvo tuo metu, kai vadovavote policijai?
– Tuo metu tai buvo gana dažnas nusikaltimas. Siautėjo organizuotos nusikalstamos grupuotės – būdavo sprogimų, užsakomų nužudymų. Taip pat nemažai buitinių nužudymų, kai žmonės susikivirčija, nepasidalija, konfliktai kyla dėl alkoholio ar šeimoje ir baigiasi vienos pusės mirtimi.
Dabar tokie nusikaltimai yra gerokai retesni. Daugiausia registruojami buitinio pobūdžio nusikaltimai – susikivirčijo dėl kažko ir panašiai.
– Ką galima pasakyti apie policijos darbą tiriant paramediko nužudymą?
– Policija tikrai dirba gerai ir, nepaisant nepakankamo finansavimo, kol kas yra pajėgi spręsti tokias problemas. Tą ir daro.
– Ar jūsų, kaip policijos patariamosios kolegijos nario, prašoma patarimų?
– Kartais susirenkame pas generalinį komisarą, aptariame įvairias problemas. Esame supažindinami su tuo metu aktualiais klausimais, teikiame siūlymus. Bendraujame ir ieškome sprendimų.
– Ar jau aptarėte šiuos naujausius nusikaltimus?
– Kol kas dar ne.
– O smurtą mokykloje?
– Kol kas po šių įvykių susitikimo dar nebuvo. Manau, jei jis įvyks, šiuos klausimus aptarsime.
– Kaip vertinate smurto atvejus mokyklose? Prieš įvykį Marijampolėje vienoje Vilniaus mokyklų mokinys grasino peiliu. Ar šie incidentai gali būti susiję?
– Manau, kad įtaką vaikams gali daryti informacija iš užsienio. Girdime apie susišaudymus ar išpuolius kitose šalyse, ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių elgesiui.
– Ar šiuos konkrečius atvejus sietumėte tarpusavyje?
– Nemanau.
– Pastarieji nusikaltimai yra atsitiktinių įvykių grandinė, ar tai signalas apie gilesnes problemas?
– Manau, kad tai gilesnės problemos. Kaip jau minėjau, tai susiję ir su švietimo sistema, kuri ilgai nesikeičia. Taip pat klasės yra per didelės – kuo daugiau mokinių, tuo sunkiau jas suvaldyti, kyla daugiau konfliktų tarp mokinių. Tai, manau, taip pat turi įtakos.
– Ar smurtas mokyklose gali dažnėti?
– Gali dažnėti, gali ir ne. Įvairiai gali būti.
– Ką, jūsų manymu, turėtų daryti visuomenė ir politikai, kad tokie atvejai nepasikartotų?
– Reikia kiekvieną atvejį gerai ir giliai išnagrinėti, padaryti išvadas. Tą informaciją reikėtų perduoti visai švietimo sistemai, kad būtų užkardyti panašūs atvejai ateityje.
– Šią savaitę prokurorai 13-ai asmenų pareiškė įtarimus dėl planuotų dviejų nužudymų. Tarp įtariamųjų – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos piliečiai. Taikiniai – Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis ir Ukrainai paramą renkantis Lietuvos pilietis. Kaip vertinate paviešintą informaciją?
– Vyksta karas, ir jis pasiekė Lietuvą. Tokiais metodais Rusijos specialiosios tarnybos mėgina suvesti sąskaitas, daryti spaudimą žmonėms, kurie remia Ukrainą. Manęs tai nestebina – kaimynystėje turime valstybę, kuriai niekas nėra šventa, jei siekiama tikslo.
– Bet planuoti nužudymai Lietuvoje yra neįprastas reiškinys?
– Tai vėlgi susiję su specialiųjų tarnybų veikla. Jie priima sprendimus ir bando juos įgyvendinti.
– Kokią grėsmę tai kelia apskritai?
– Tai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jeigu tai būtų įgyvendinta, būtų pakirstas saugumo lygis, parodytos sistemos spragos ir galbūt paskatintos Rusijos tarnybos imtis dar aktyvesnių veiksmų prieš Ukrainą ir ją palaikančius žmones.
– Ar teisėsauga turi pakankamai įrankių kovoti su organizuotomis grupėmis, planuojančiomis sunkius nusikaltimus?
– Manau, kad kol kas turi pakankamai įrankių ir gerai paruoštų specialistų. Su šia užduotimi susitvarko gana sėkmingai.
– Ar bausmės pakankamai atgraso nuo sunkių nusikaltimų?
– Tai daugiau filosofinis klausimas. Atgraso pats ištyrimas ir užkardymas. Jei operacijos nepavyksta, jie atsitraukia, nes mato, kad yra skydas, kuris suveikia, ir tikslo pasiekti nepavyks. Tai yra pagrindinis atgrasymo veiksnys. Bausmės būna visokios, bet jų neišvengiamumas, žinoma, irgi svarbu.
– Ar gyvename saugesnėje visuomenėje nei prieš 10–20 metų?
– Akivaizdžiai taip. Gyvename saugiau dėl policijos, kitų tarnybų ir glaudaus jų darbo su prokuratūra.
– Kaip visuomenės saugumo jausmą veikia pastarieji nusikaltimai? Ar jį lengva sugriauti?
– Tai priklauso nuo žmogaus. Vieni tai priima jautriai ir jaučiasi nesaugūs, kiti žiūri ramiau ir mano, kad jų tai nepalietė, todėl yra saugūs. Visuomenę sudaro skirtingi požiūriai.
– O kaip jūs pats jaučiatės?
– Aš jaučiuosi saugus.
– Kokios nusikalstamumo formos šiuo metu kelia didžiausią grėsmę Lietuvoje?
– Didžiausią grėsmę kelia organizuotas nusikalstamumas ir nusikaltimai aukštųjų technologijų srityje. Tai kontrabanda, įvairūs sukčiavimai, per kuriuos žmonės patiria didelius nuostolius, taip pat kriptovaliutų ir kiti nusikaltimai technologijų srityje. Tai sudėtingai išaiškinami nusikaltimai.
– Kaip vertinate Augalininkystės tarnybos korupcijos bylą? Buvo atliktos didelės kratos, rasta daugiau nei milijonas eurų grynaisiais, aukso, sprogmenų, narkotinių medžiagų.
– Manau, kad ši sistema veikė gana ilgai – dar iki Starkevičiaus tapimo žemės ūkio ministru ir naujo vadovo paskyrimo. Manau, kad tai buvo ir anksčiau veikusi sistema.
– Ką turite omenyje, kad veikė ir anksčiau?
– Daugelį metų.
– Ar tokiose schemose galėjo būti politinis užnugaris?
– Manau, kad toje schemoje dirbę žmonės galėjo ieškoti politinio užtarimo ar pritarimo, bandyti paveikti politikus arba gauti jų palankumą. Iki tol sistema veikė savarankiškai – buvo vykdomos rinkliavos, o kur keliavo pinigai toliau, nežinau.
– Kaip vertinate Sauliaus Skvernelio paminėjimą šioje byloje?
– Man tai buvo šokas. Tačiau galioja nekaltumo prezumpcija, viską parodys laikas – ar jis kaltas, ar ne. Tai tikrai nemalonus atvejis.
– Kaip, būdamas Policijos patariamosios kolegijos narys, siūlytumėte reaguoti į tokias situacijas?
– Šiuo klausimu diskutuosime ir ieškosime galimų sprendimų.
Parengė Ignas Ramanauskas.
