Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad palaikytų bendros Europos Sąjungos (ES) kariuomenės įkūrimo idėją tuo atveju, jeigu šios pajėgos būtų vertinamos kaip didesnis žemyno įsitraukimas į NATO veiklą, o ne aljanso pajėgų buvimo žemyne pakaitalas.
„Jeigu (Europos kariuomenė – ELTA) yra interpretuojama kaip tam tikras pakaitalas NATO veiksmams, NATO tikslams, gynybos planams, tada požiūris tikrai būtų negatyvus. Tačiau jeigu tai yra mūsų ambicijos, Europos Sąjungos ambicijos, vaidinti didesnį vaidmenį NATO organizacijoje sudėtinė dalis – tada, be jokios abejonės, tokias iniciatyvas reikėtų remti“, – LRT televizijos reportaže sekmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ES diskutuojant, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti savo gynybos pajėgumus, idėją sukurti 100 tūkst. karių Bendrijos kariuomenę iškėlė gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius.
Jo teigimu, ES kariuomenė galėtų sustiprinti NATO pajėgumą senajame žemyne.
„Bet kas – prezidentai ar kariniai ekspertai, ar nacionalinės vyriausybės, kai kalba apie NATO, turi suprasti, kad NATO greičiausiai neišvengiamai keisis“, – LRT televizijai sakė eurokomisaras.
Kaip rodo ES duomenys, 2020–2025 m. laikotarpiu Bendrijos išlaidos gynybai išaugo 62,8 proc. ir pernai pasiekė 381 mlrd. eurų.
Pernai taip pat paleista nauja lengvatinių gynybos paskolų priemonė (SAFE), kurį sudaro 150 mlrd. eurų, skirtų valstybių narių gynybos pajėgumams stiprinti.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
