Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui greitai bus dveji metai. LRT užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo – dauguma pritartų pirmiesiems atstatydinimams iš pareigų, ypač neigiamai vertinamas energetikos ministras Dainius Kreivys. Susirūpinimą kelia ir tai, jog apie kai kurių ministrų darbą gyventojai apskritai neturi ką pasakyti.
7 iš 10 pritaria Vyriausybės keitimui
Septyni iš dešimties (69 proc.) apklaustųjų pritaria, kad reikia pertvarkyti Ingridos Šimonytės Vyriausybės ministrų kabinetą, pakeičiant ministrus, kurie pastaruoju metu sulaukia daugiausiai kritikos dėl savo darbo. Kiek daugiau nei penktadalis gyventojų (22 proc.) sako, kad tokio žingsnio imtis nereikėtų.
Norintieji ministrų keitimo dažniau yra vyresni nei 30 metų žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, gaunantys vidutines (851–1600 Eur) šeimos pajamas per mėnesį, taip pat tie, kurie laiko save kairių politinių pažiūrų.
O ministrų kabineto darbu patenkinti ir jo keisti poreikio nemato dažniau jaunimas iki 30 metų, daugiausiai pajamų (per 1600 Eur) gaunantys, nelietuvių tautybės, dešiniųjų pažiūrų apklaustieji.
„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad toks žmonių nepasitikėjimas Vyriausybe nestebina.
„Pakankamai daug apie tai kalbama viešojoje erdvėje. Pastaruoju metu pradėta kalbėti, kad po biudžeto tvirtinimo gali ir premjerė atsistatydinti, tai reikštų visos Vyriausybės atsistatydinimą. Kai apie tai kalbama, žmonės pradeda svarstyti“, – LRT.lt sakė sociologė ir pridūrė, kad alyvos į ugnį įpila ir opozicijos kritika.
Nors žiniasklaida pastarąją savaitė ne kartą kėlė klausimą, kad premjerė I. Šimonytė gali atsistatydinti, šių gandų pagrindas neįvardijamas, viešai Vyriausybės vadovė apie tai nėra užsiminusi. Panašūs gandai sklido ir pernai metais.
„Visos Vyriausybės darbo vertinimas yra tikrai prastas. Gerai vertinančių yra tik kiek daugiau nei 20 proc., du iš dešimties“, – atkreipia dėmesį R. Ališauskienė.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnį susirūpinimą kelia žemas pasitikėjimas Vyriausybe apskritai. Tradiciškai ne itin gerai vertinama institucija nepasitiki 46 proc. gyventojų.
„Iki šiol nė viena Vyriausybė savo pirmųjų veiklos metinių nesulaukė tos pačios sudėties, o I. Šimonytės labai realiai gali sulaukti antrųjų. Mes tiesiog buvome pripratę prie gerokai didesnės ministrų kaitos“, – atkreipia dėmesį apžvalgininkas.
Nemėgstamiausias – Kreivys
Apklausoje Lietuvos gyventojai išrinko ir blogiausiai vertinamus ministrus, kuriuos norėtų pakeisti. R. Ališauskienė minėjo, kad apklausiant gyventojus nebuvo nurodomos jokios pavardės – žmonės patys siūlė ministrus, kurių darbą vertina blogiausiai.
Itin išsiskiria energetikos ministras Dainius Kreivys – jį atleisti pasirinktų 38 proc. apklaustųjų.
LRT.lt kalbinti ekspertai svarstė, kad nelengvu metu ministerijai vadovaujančiam politikui koją kišą ir komunikacija.
„D. Kreivys kaltinamas dėl to, kad kyla problemų dėl elektros energijos. Jis ir aiškina, ir kalba, jį daugiausia mato kaip už tą sritį atsakingą žmogų“, – mano R. Ališauskienė.
M. Baltrukevičius pabrėžia, kad gyventojai apie energijos kainų kilimą mąsto gana paprastai.
„Kainos auga, elektros rinkos liberalizavimas vyko tikrai labai nesklandžiai. Klausimas, kiek jos augtų, jei ne karas Ukrainoje, – aišku, didėjimas būtų nuosaikesnis. Bet žinoma, kad eilinis pilietis mato tiesiog tai, kad elektra brangsta“, – sakė jis.
Be to, pašnekovas neigiamai vertina ministro siunčiamas žinutes: D. Kreivys nesupratingai bandė raminti gyventojus, esą jie moka mažesnę nei rinkos elektros kainą. O prie jo neigiamo vertinimo galėjo prisidėti ir pradėta interpeliacija.
„Labai trūksta atsakomybės. Matyti, kad žemesnes pajamas gaunantys žmonės pabrėžia labai nemėgstantys D. Kreivio, nes jie yra jautriausioje padėtyje. Kita vertus, D. Kreivį laikyčiau beveik nepajudinamu, nes pareigos, kurias jis užima, šiandien turbūt yra mažiausiai trokštamos Lietuvoje“, – sakė analitikas.
Armonaitės ir Landsbergio prakeiksmas
Pašnekovai sutaria, kad kiti itin nemėgstami ministrai – A. Armonaitė ir G. Landsbergis taip prastai vertinami ne dėl savo darbų ir kompetencijos, o dėl to, kad yra partijų pirmininkai. Juos atstatydinti pasirinktų atitinkamai 23 ir 28 proc. gyventojų.
R. Ališauskienės teigimu, žemi ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės reitingai yra nulemti didelės priešpriešos jos vadovaujamai Laisvės partijai, ši siejama su tokiais klausimais kaip tos pačios lyties asmenų partnerystė, kai kurių narkotinių medžiagų nedidelio kiekio legalizavimas. Tai, pasak sociologės, sukuria radikalių politikės oponentų stovyklą.
„Ją greičiau vertina kaip partijos lyderę, ne kaip atsakingą už tą sritį ministrę“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak M. Baltrukevičiaus, savo įvaizdį ministrė galėtų pakeisti gana nesunkiai.
„Beveik visą kadenciją viena ar kita forma vienas iš pagrindinių valstybės uždavinių buvo ekonomikos gaivinimas: COVID-19 kontekstas, dabar karo. A. Armonaitei tai galėtų būti žvaigždžių valanda, jei ji pranešinėtų žinias: rūpinamės, stengiamės. Bet atrodo, kad tas potencialas neišnaudotas“, – sakė jis. Be to, atkreipė dėmesį pašnekovas, itin kritiškai A. Armonaitę vertina vyresni žmonės.
G. Landsbergis ne itin dažnai pasisako vidaus politikos klausimais, neseniai pasirodė duomenų, kad jis imasi griežtos disciplinos frakcijoje dėl biudžeto priėmimo, valdantieji ir prezidentas laidosi replikomis dėl atstovavimo Europos vadovų taryboje. Užsienio politikos klausimai, kuriais G. Landsbergis galėtų kalbėti ir pelnyti gyventojų simpatijas, pavyzdžiui, Kinijos vertinimas, šiandien taip pat nėra aktualiausi, mano M. Baltrukevičius.
Sociologės R. Ališauskienės teigimu, užsienio reikalų ministro populiarumui išaugti šansų mažai.
„G. Landsbergis visą laiką yra tarp nepopuliariausių. Tarp TS-LKD rinkėjų tikrai populiarus, bet kitų partijų, tų, kurie neapsisprendę, už ką balsuoti, G. Landsbergio nemėgsta nuo seno“, – apie politiką lydintį šleifą kalbėjo ji.
Dulkiui neatleis iki gyvenimo galo?
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, pasak R. Ališauskienės, vis dar smerkiamas dėl pandemijos valdymo ir įvestų ribojimų.
Apklausa rodo, kad jį atstatydinti pasirinktų 17 proc. gyventojų.
„Nors dabar ribojimai pasibaigę, žmonės nepatenkinti, kaip veikia sveikatos apsaugos sistema, skundžiasi, kad reikia ilgai laukti, nepavyksta užsirašyti. Sveikatos apsaugos reforma pastaruoju metu kelia daug klausimų ir nepasitenkinimo, ypač rajonuose“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
M. Baltrukevičius pastebi, kad pasibaigus pandemijai, iš aktualijų lauko dingus jos valdymo ir ribojimų klausimams, šis ministras tapo kone nepastebimas.
„Bet vis tiek pandemijos rezultatas Lietuvoje toks, kad negalime didžiuotis tuo, kaip ji buvo suvaldyta, Lietuva buvo viena labiausiai nukentėjusių valstybių Europoje, ribojimai irgi nebuvo populiarūs, daliai žmonių tai liks nuoskauda kone visam gyvenimui“, – sakė jis ir pridūrė, kad viešumoje linksniuojami medikų atlyginimų klausimai.
Ar Pocius pakirs Bilotaitės reitingus?
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, finansų ministrė Gintarė Skaistė vertinti žymiai geriau nei nemėgstamiausiųjų ketvertukas: juos atstatydintų tik 7–2 proc. gyventojų.
O kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis nepatinka vos 1 proc. gyventojų.
„Visi dirba blogai“ variantą apklausoje pasirinko 5 proc. Lietuvos gyventojų, o nuomonės ministrų keitimo klausimu neturėjo 17 proc.
M. Baltrukevičiaus nuomone, keista, jog, pavyzdžiui, daugiau nei pusė gyventojų išvis neturi nuomonės apie kultūros ministrą S. Kairį.
„Ministro nematome, žmonės neturi nuomonės, nors šiame lauke šiuo metu vyksta daug svarbių dalykų“, – sakė jis ir paminėjo daug debatų sukėlusius sovietinių simbolių pašalinimo iš viešųjų erdvių sprendimus, Rusų dramos teatro pavadinimo keitimą, prasidėjus karui Ukrainoje. Pasak jo, ministro balsas diskusijose nebuvo girdimas.
Pašnekovo teigimu, nors kai kuriuos ministrus jau palietė nemenki skandalai, pavyzdžiui, M. Skuodis prieš pusmetį aiškinosi dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, jam tai nepakenkė – daugiau nukentėjo galbūt net G. Landsbergis, kaip diplomatijos vadovas.
„Tai parodo, kokia trumpa rinkėjų atmintis. Labiausiai į skandalus pastaruoju metu įklimpęs yra aplinkos ministras S. Gentvilas, bet tai yra gana specifiniai klausimai, kuriuos plačiajai visuomenei sunku suvokti <...> Šie klausimai labiau rūpi opozicijai, o ne visuomenei, opozicija nesugeba įrodyti, kad tai yra svarbu“, – sako M. Baltrukevičius.
Per pastarąsias dvi savaites viešumoje itin daug linksniuoti krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai: A. Anušauskas kaltintas kaip nepakankamai ginantis Lietuvos interesus turėti dislokuotus Vokietijos karius Lietuvoje, o A. Bilotaitė įsisuko į viešą konfliktą su Viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi.
Tačiau LRT.lt pašnekovai sako, kad poveikis šių politikų reitingams greičiausiai nebus ryškus.
Pasak M. Baltrukevičiaus, A. Bilotaitės atveju gyventojai palankiai vertina sprendimą riboti Rusijos piliečių įleidimą į Lietuvą.
„Migrantų krizės didžiausias įtampos taškas buvo jau pernai, dabar padėtis ramesnė. Situacija tarsi suvaldyta ar bent jau Lietuvoje yra didesnių problemų. Tada politikai kartais leidžia ir atsipalaiduoti <...> Jos kėdė tada nesusvyravo ir ji dabar gana ramiai gyvena“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, atsiliepti vienos populiariausių ministrų reputacijai skandalas su R. Pociumi gali.
„VST vadovo kaltinimai rimti ir svarūs. Neaišku, kaip pakryps, kiek informacijos dar bus paskleista, bet bent šioks toks kritimas turbūt neišvengiamas“, – įspėjo jis.
O A. Anušauskui skandalų dėl krašto apsaugos sūkuryje išsprūdo keli rizikingi teiginiai – pavyzdžiui, kad visuomenė nesupranta gynybos temų, tačiau tai neturėtų sumažinti nei jo kaip ministro populiarumo, nei aukšto pasitikėjimo juo kaip politiku.
„Jis pradėtas labai rimtai analizuoti kaip galimas kandidatas į prezidentus, dėmesys buvo padidintas. Jo žmonos pasisakymai – ne kriminalas, bet davė įtampos, taip pat ir frakcijos viduje. Matome, kad ministras jaučiasi nepatogiai, jam tai ir netikėta“, – sakė M. Baltrukevičius.
Sociologės R. Ališauskienės teigimu, jei nemėgstančių G. Landsbergio būrys atkreipė dėmesį, kad jis kritikuoja A. Anušauską, jis gali net laimėti.
„Gali ir į vieną, ir į kitą pusę pasvirti, nes jį kritikuoja pačios partijos nariai, ne opozicijos – Laurynas Kasčiūnas, G. Landsbergis. Žiūrint į paties G. Landsbergio reitingą, kai tave kritikuoja nemėgstamas politikas, Lietuvoje paprastai to kritikuojamojo vertinimai pagerėja. Jei žmonės atkreips dėmesį, kas kritikuoja, gali pagerėti“, – sakė ji.
