LRT GIRDI pasiekė skaitytojo laiškas dėl istorijos egzamino, kuriame tarp analizuojamų šaltinių autorių nebuvo nė vienos moters, tekstuose atspindėta vyrų įtaka istoriniams įvykiams. Nacionalinė švietimo agentūra sako, kad Lietuvos istorijos programoje – tik viena moteris, todėl ir egzaminas toks. Vieni istorikai tai vadina apsileidimu, kiti mano, kad istorinių asmenybių moterų paprasčiausiai nėra daug.
Lukiškių kalėjimo koridoriuje moterų apdarai, kurie mena tiesiogines ar netiesiogines kovas ir moterų vaidmenis jose. Nors įprastai kovų istorijose dominuoja vyrai, moterų vaidmuo esą ne ką mažiau svarbus.
„Imkim partizanus. Moterys buvo ryšininkės. Kaip jūs įsivaizduojate, galėtų partizano judėjimas egzistuoti be ryšininko?“, – klausia Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Dviračių rėmuose moterys slapta veždavo dokumentus. Nacionalinio muziejaus parodoje minimos 50 kovotojų, tačiau tai, pasak muziejaus direktorės, tik lašas jūroje.
„Moterų, kurios buvo sulaikytos už draudžiamos spaudos platinimą, už lietuvių kalbos mokymą yra virš 2500. O kiek yra moterų partizanių“, – sako R. Kačkutė.
Į LRT kreipęsis skaitytojas klausia, kodėl šiemet istorijos egzamine visos analizuotos istorinės asmenybės buvo išskirtinai vyrai? Nacionalinės švietimo agentūros teigimu, egzaminai sudaromi, atsižvelgiant į programą.
„Deja, mūsų istorijos programoje turime tik vieną moterį paminėtą, kuri gali būti valstybiniame brandos egzamine – Nijolė Sadūnaitė“, – reiškia nusivylimą Nacionalinės švietimo agentūros atstovas Vidmantas Jurgaitis.
„Be abejo, tai yra didelis apsileidimas, kurį mes turim ištaisyti. Nėra taip, kad moterys tik 20 a. viduryje išlindo į visuomeninį gyvenimą ir pasakė: „štai dabar ir mes kažką nuveiksim“. Jos ir iki tol nuveikdavo svarbių dalykų ir apie tai mes turime kalbėtis bei mokytis“, – piktinasi istorikas, VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas.
Istoriko teigimu, moterų indėlis istorijoje neatsispindi, nes Lietuva iki šiol beveik neatliko atitinkamų tyrimų.
„10-15 metų atsiliekam nuo Vakarų tradicijos, kur jau prieš dešimtmetį labai suintensyvėjo moterų tyrimai ir ten šitos temos yra atėjusios anksčiau“, – mano dr. M. Nefas.
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko teigimu, niekas neneigia, kad svarbių Lietuvos istorijai moterų būta, tačiau nereikėtų perlenkti lazdos.
„Kartais moteris istorijoje norime matyti lygiaverčiame lygmenyje su vyrais, ko istoriškai nebuvo ir kas būtų istorijos pritempimas prie tam tikrų vyraujančių viešųjų nuomonių“, – tikina istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas.
Vilniaus universiteto istorikas ir vienas iš naujos istorijos programos rengėjų sako, kad ateityje moksleivių programose istorinių asmenybių moterų bus daugiau.
„Moterų yra žymiai daugiau. Nuo karalienės Mortos iki Venecijos bienalės nugalėtojų. Galėčiau taip apibendrinti. Ar reikalingas griežtas balansas 50/50? Galbūt, bet , sakyčiau, gal nereikėtų jo dirbtinai kurti“, – kalba VU Istorijos fakulteto studijų prodekanas Dr. Norbertas Černiauskas.
Dalis atnaujintos istorijos pamokų programos moksleivius pasieks 2023 m. rugsėjį.
