Uogos jau seniai naudojamos ne vien pyragams ar glotnučiams – jos subtiliai papildo mėsos, žuvies, sūrių ar daržovių patiekalus. Uogų gaiva, saldumas ar rūgštelė tampa puikiu intensyvesnių, sūrių ar aštrių skonių kontrastu. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai pranešime žiniasklaidai siūlo išbandyti netikėtus, tačiau labai gardžius derinius.
Uogos suteikia daugybę galimybių įdomesniems virtuvės eksperimentams.
„Prieš keliolika ar net vos kelerius metus braškės salotose ar uogų padažas prie mėsos daugeliui dar atrodė egzotika. Dabar tai tampa vis įprastesne kasdienės virtuvės dalimi. Pastebime, kad tautiečiai aktyviai ieško netikėtų skonių derinių, o vienu populiariausių principų išlieka saldumo, rūgštumo, sūrumo ir umami derinimas viename patiekale“, – sako l. e. p. Produktų vystymo skyriaus vadovė Agnė Čypienė.
Kaip laikyti uogas, kad ilgiau išliktų šviežios?
Po žiemos ypač norisi šviežių uogų, kurias dažniausiai valgome vienas, sutriname į glotnučius ar pasiskaniname ledus.
„Dėl savo struktūros ir gaivumo šviežios uogos labai tinka ir salotoms ar kaip užkandžių derinio dalis. Įsigiję didesnį kiekį mėgstamų uogų, nebijokite jų užšaldyti – tai nepakenks nei uogų skoniui, nei jų maistinėms savybėms“, – pasakoja A. Čypienė.
Norint uogas ilgiau išlaikyti nešaldytas, bene pagrindinė taisyklė yra nusipirkus iš karto jų neplauti, nes drėgmė spartina gedimą. Taip pat rekomenduojama iš karto parsinešus namo atrinkti minkštesnes ar pažeistas uogas, kad jos nepagreitintų visos pakuotės gedimo.
„Geriausia uogas laikyti šaldytuve, negiliose talpose, kuriose gali cirkuliuoti oras. Tarp uogų sluoksnių galima patiesti popierinį rankšluostį, kuris surinktų drėgmės perteklių. Dauguma uogų išlieka puikios kokybės 3–7 dienas, tačiau avietes ir gervuoges rekomenduojama suvalgyti šiek tiek greičiau“, – sako prekybos tinklo atstovė.
Pagrindinės derinimo taisyklės
Renkantis uogų derinius, verta atsižvelgti į jų skonio savybes – vienos geriau papildo gaivius patiekalus, kitos tinka prie sodresnių skonių.
„Saldžios lietuviškos braškės puikiai dera su švelniais sūriais – mocarela, burata, ožkų pieno sūriu ar feta. Jos taip pat vis dažniau atsiduria mėsainiuose, kur jų saldumas netikėtai subalansuoja sūrią kiaulienos šoninę ar ant grilio keptą jautieną“, – pasakoja A. Čypienė.
Gervuogės išsiskiria ryškesniu, sodresniu skoniu ir lengvu aitrumu, todėl puikiai papildo antienos, jautienos ir brandintų sūrių patiekalus. Šilauogės dėl savo švelnaus saldumo dažnai naudojamos ne tik salotose, bet ir pikantiškuose padažuose, o jų skonis ypač gerai atsiskleidžia kartu su vištiena, lašiša, riešutais ar lapinėmis daržovėmis.
„Avietės taip pat neretai tampa salotų ingredientu kartu su ožkų sūriu, graikiniais riešutais ar vytintu kumpiu. Prie įvairių užkandžių bei salotų puikiai dera ir dumplainių uogos, skoniu šiek tiek primenančios pomidorų, citrusų ir tropinių vaisių derinį“, – sako A. Čypienė.
Jautienos mėsainis su braškėmis
Nesvarbu, ką pasikviesite grilio vakarėliui – labai tikėtina, kad tokio mėsainio dar nebus ragavęs niekas. Nustebinkite ne tik savo svečius, bet ir patys save.
Vienam mėsainiui reikės:
5–6 vidutinio dydžio šviežių lietuviškų braškių,
1 jautienos paplotėlio mėsainiui,
2 mėsainio bandelių,
2–3 kiaulienos šoninės juostelių,
120 ml plaktos grietinėlės,
1 v. š. klevų sirupo (nebūtina).
Gaminimas. Pašildykite mėsainio bandeles ir jautienos paplotėlį (jį galite pasigaminti ir patys – iš maždaug 120 g jautienos faršo suformuokite maždaug 2 cm storio paplotėlį, pabarstykite mėgstamais prieskoniais ir 200–230 laipsnių temperatūros orkaitėje ar ant grilio apkepkite po 3–4 minutes iš abiejų pusių). Vidutinės kaitros keptuvėje po 1–2 minutes iš abiejų pusių apkepkite šoninę.
Ant apatinės bandelės pusės dėkite iškeptą jautienos paplotėlį, traškią šoninę ir griežinėliais supjaustytas braškes. Aptepkite plakta grietinėle, jei norite, užpilkite klevų sirupu ir uždėkite viršutinę mėsainio bandelę. Patiekite iškart.
Anties krūtinėlė su gervuogių padažu
Šį nebrangų patiekalą paruošite greičiau nei per pusvalandį, o elegantiškas ir išskirtinio skonio rezultatas taps bet kokios vakarienės žvaigžde.
Reikės:
140 g šviežių gervuogių,
120 ml vištienos sultinio,
1 v. š. balzaminio acto,
1 v. š. brendžio,
1 v. š. rudojo cukraus,
žiupsnio maltų gvazdikėlių,
300–350 g anties krūtinėlės,
0,5 a. š. druskos.
Gaminimas. Anties krūtinėlę perpjaukite į dvi dalis. Nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, odelę keliose vietose lengvai paviršiuje įpjaukite, iš abiejų pusių pabarstykite druska. Ant vidutinės kaitros keptuvės dėkite odele žemyn ir kepkite 6–7 minutes. Apverskite ir kepkite dar 3–4 minutes, priklausomai nuo krūtinėlės storio ir pageidaujamo iškepimo lygio. Iškepusią krūtinėlę perkelkite į lėkštę, pridenkite folija ir leiskite „pailsėti“ bent 5 minutes.
Į nedidelį puodą sudėkite gervuoges, supilkite vištienos sultinį, actą, brendį, suberkite rudąjį cukrų ir maltus gvazdikėlius. Užvirkite ir, sumažinę kaitrą, troškinkite 15–20 minučių, vis paspausdami gervuoges šaukštu, kol jos sukris, o skysčio kiekis sumažės maždaug dvigubai. Jei norite švelnesnės tekstūros, padažą perkoškite per smulkų sietelį, kad neliktų sėklyčių ir tirštesnių dalelių. Patiekite su virtomis bulvėmis ir daržovių salotomis. Skanaus!
