Pasaulį dviračiu išmaišęs Algirdas Gurevičius šiandien keliauja po kiek kitokį – augalų ir daržininkystės pasaulį. Keliautojas pasakoja, kaip namuose hidroponikos būdu augina salotas, špinatus, rukolą, be to, augina braškes ir net grybus.
Viso pokalbio su A. Gurevičiumi klausykite čia:
– Nuo ko prasidėjo jūsų ūkininkavimo kelionė?
– Pradėjau nuo kito galo – vos grįžęs iš didžiosios kelionės po Europą, įgijau ūkininko licenciją ir tapau jaunuoju ūkininku. Visiems sakau, kad bent vienoje srityje dar jaučiuosi jaunas. Nusipirkome riešutų ūkį, visą praėjusį sezoną auginome riešutus, tačiau atėjus žiemai – pradėjau ieškoti naujos veiklos.
Vienoje televizijos laidoje pamačiau būdą, kaip užsiauginti pomidorus kibirėlyje – tai mane labai sudomino. Nieko nežinodamas pradėjau domėtis, ieškoti informacijos internete. Mano akį patraukė hidroponikos sistemos, įsigijau vieną mėgėjišką variantą ir pradėjau judėti į priekį.
– Kokios pamokos jus lydėjo ūkininkystės kelyje?
– Pastebėjau, jog, kadangi esu programuotojas, esu įpratęs greitai suprasti atsakymą, gauti rezultatą, atrasti klaidą. Su augalininkyste yra kiek kitaip, gali daryti krūvą klaidų, jos susikaups ir viskas numirs.
Vienoje televizijos laidoje pamačiau būdą, kaip užsiauginti pomidorus kibirėlyje – tai mane labai sudomino.
Tai sritis, kuri reikalauja ne tik kantrybės, bet ir nuolatinio domėjimosi.
– Kaip atrodo jūsų namai?
– Žmona kartą dviem savaitėms buvo išvykusi į kelionę, ji juokavo, kad jai nebebus vietos, kai grįš namo. Mes gyvename erdviame bute, tačiau augalams erdvės nėra daug, juolab – kokybiškos vietos.
Greitai supratau, kad šviesos, sklindančios per langą, neužtenka, teko galvoti apie dirbtinį apšvietimą. Butas tikrai sumažėjęs, bet kol kas vietos užtenka.
– Kelintą sezoną skaičiuoja jūsų daržas bute?
– Daržui dar nėra metų. Ėmiausi auginimo rudenį – augalui, augančiam viduje, nėra skirtumo, koks metų laikas už lango. Mano mama su manimi nesutiktų, bet aš jai jau įrodžiau priešingai. Augalai neturi laikrodžių, jie tik auga ir mėgaujasi.
– Ką jūs auginate?
– Špinatus, salotas, bazilikus, nors jie man nėra skanūs, auginu rūgštynes, kurių taip pat anksčiau nevalgydavau, pomidorus – jie mano įkvėpimo šaltinis, bet nebeturiu, kur jų kišti.
Tai sritis, kuri reikalauja ne tik kantrybės, bet ir nuolatinio domėjimosi.
Be to, namuose auga žemuogių, braškių – tai buvo didelis iššūkis, patyriau daug nesėkmių, vargau kelis mėnesius, kol jas pavyko sudaiginti. Taip pat auginu grybus – kreivabudes (...). Nors pats buvau skeptiškas, man pavyko, bulves su grybais jau galime kepti namuose.
– Kaip jūsų derlius dera uždarame bute?
– Dažnai savęs paklausiu šio klausimo. Tikrai nesirinkau specifinių daržovių, konsultavausi su dirbtiniu intelektu ir pasitikėjau intuicija. Aišku, tikrai esu padaręs klaidų, supratau, kad ir vazoniniai augalai gali užaugti iki metro aukščio, todėl teko paieškoti butui tinkamesnio dydžio augalų.
Tikrai nepagailėjau pinigų dirbtiniam apšvietimui, pilno spektro lempoms, nors apšvietimo iki galo neužtenka. Kitas dalykas, jaudinausi dėl apdulkinimo, bet nusprendžiau padaryti eksperimentą. Esu sukonstravęs ventiliatorių, kuris kartas nuo karto papučia.
Aišku, mano derlius nėra didelis, tonos pomidorų tikrai neužsiauginu, tai labiau yra pramoga.
– Kaip atrandate balansą tarp kelionių ir augalininkystės?
– Viskas labai paprasta – mes nebekeliaujame. Pernai, kai įsigijome lazdynų sklypą, kelionės pasibaigė. Tačiau kol kas kelionė į naują pasaulį man yra tiek pat įdomi, kiek kelionės dviračiu.
Ar tai yra pabaiga? Sunku pasakyti, norėčiau tikėti, kad ne, bet dabar nuo kelionių ilsiuosi, kelionės dviračiu nėra lengvos, ypač jei kelionės yra ilgos.
