Lazdijų rajone, Avižieniuose, formuojasi baltųjų gandrų kolonija – čia jų kasmet apsigyvena vis daugiau. Apie trisdešimt lizdų sukrauti ant elektros stulpų platformų, vienas šiemet susuktas eglės viršūnėje.
Lazdijų rajono Avižienių gyventoja Vida sako kasmet laukianti sugrįžtančių į lizdus paukščių, pirmasis gandras parskrido kovo 16 dieną. Dabar apie 30 lizdų jau pilni, patelės tupi ant kiaušinių – prasidėjo jauniklių perėjimo periodas, truksiantis šiek tiek daugiau nei mėnesį.
„Kalena ir ryte, ir vakare, kai sugrįžta, kai pasitinka vienas kitą. Meilės šokiai, meilės būna daug tada ir kada gandriukai išsirita, tas jų šnypštimas, tas jų maitinimas... Lietuviškas pasakiškas paukštis“, – sako Avižienių gyventoja Vida.
Dažniausiai žiemojantys pietų Afrikoje, įveikę tūkstančius kilometrų, pirmieji kaime pasirodo patinai, tvarko lizdus, į kuriuos po savaitės nutupia ir patelės. Žiemoja atskirai, poruojasi grįžę. Gandrai – prieraišūs paukščiai, – sako gamtosaugininkai.
„Jeigu gandrai peri sėkmingai, tai kitais metais stengiasi grįžti į tą pačią vietą. Labai svarbu, kad mitybinės sąlygos būtų tinkamos, kad pati lizdo konstrukcija būtų gera. Gandras yra protingas paukštis, jis puikiai sugeba įvertinti, kaip žmogus elgiasi“, – kalba Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.
Pirmieji gandrai kaime apsigyveno prieš keturis dešimtmečius. Pasak gyventojų, jų kasmet daugėja. Maisto paukščiai ieško netoli perėjimo vietų, jie visaėdžiai, maitinasi varliagyviais, vabzdžiais, graužikais.
„Jie labai pasiskirstę maitinimo plotus. Vaikščioja net ir anksti ryte, 3 valandą jau, žiūrėk, jis vaikšto iš kaimyninio lizdo po sodelį ir savo teritorijas turi griežtai“, – teigia Avižienių gyventoja Julija.
„Vakar gandrienė čia po kiemą vaikščiojo, už mano tvarto yra tokia komposto vieta, ten bulvių išmeti, visokių dalykų“, – kalba Avižienių gyventoja Violeta.
Paukščiai, pasak gyventojų, iki pat išskridimo žiemoti lizdus krauna labai atsakingai, kad neiširtų. Neša šakas, vasarą šieną, netgi velėnas. Kiaušinius saugo dar atsakingiau, – pasakoja gyventojai.
„Kai patelė sėdi ant kiaušinių, tai gandras mėgsta vaikščioti pakele, jis žiūri, jau patelė bando pasikelti, tai gandras iš karto pavaduoja, jau, žiūrėk, gandras tupi ant to lizdo, peri kiaušinukus, vaikučių laukia“, – sako gyventoja Julija.
Įprastai poros išsiveda po 2–3 jauniklius, išmestų iš lizdų gandriukų vietiniai sako nematę. Paukščių gyvenimą sekantys gyventojai juos ir fotografuoja.
„Į „Facebook“ keliu, būna, kad ir uždeda patiktukų mano draugai. Turim savo gandrus, džiaugiamės, įdomu. Man atrodo, kad mūsų Avižieniai turėtų vadintis Gandrais kokiais“, – kalba gyventoja Violeta.
„Lyg meditacija, smagu matyti, kaip jie atsikelia, kaip jie tvarkosi. Mūsų draugai, mūsų gyventojai“, – dalijasi gyventoja Vida.
Šiemet viena gandrų pora Avižieniuose lizdą sukrovė eglės viršūnėje. Didžiausia baltųjų gandrų kolonija Lietuvoje yra Bitėnų kaime, Rambyno regioniniame parke, jie apsigyvenę pušyse.
