Kai vieną dieną Izabela Stankevičienė išėjo pasivaikščioti po Nidą, kurioje gyvena trečius metus, sutiko vieno iš savo vaikų mokytoją, ši nustebusi pasiteiravo, ar ji tikrai yra to mokinio mama. Sulaukusi patvirtinimo ji pasakė, kad neįtikėtina, jog šešių vaikų mama taip puikiai atrodo. Izabela LRT.lt pasakojo, kad su požiūriu, jog daugiavaikė mama turėtų būti nuolat nuvargusi ir pametusi save, ji susiduria nuolatos, bet tokius stereotipus sėkmingai laužo.
Štai vienas pavyzdys iš nestandartinės daugiavaikės mamos gyvenimo. „Neseniai mažajam sūnui suėjo penki mėnesiai ir aš pasakiau vyrui, kad man reikia kuriam laikui išvykti. Jis man palinkėjo gero kelio. Spontaniškai išvažiavau į Palangą, tiesa, pradžioje buvo neramu, kaip vyrui seksis su kūdikiu, bet supratau, kad tai tik mano mintys, realaus pagrindo nerimauti nėra.
Susitikau su drauge, buvo daug pokalbių, pirtys ir baseinas. Vakare visgi pradėjo kirbėti sąžinė, kad gal negerai padariau, dar negrįžusi namo, bet kai paskambinau vyrui, jis pasakė, kad visi jau ramiai miega“, – pasakojo ji.
Izabela pastebėjo, kad yra tarsi nerašyta taisyklė, jog mama gali legaliai atsitraukti nuo mažo vaiko tik eidama į polikliniką arba grįždama į darbą, o ne norėdama ramiai pabūti su savimi ir atgauti jėgas, kad jas paskui atiduotų šeimai. O ji renkasi elgtis kitaip.
„Daugelis mamų, kad ir turinčių vieną vaiką, kartais pameta save ir lieka tik atlikti funkcijų – pieno aparato, namų tvarkytojos ir kitų. Jos labai stengiasi dėl artimųjų, bando jiems įtikti, prisitaikyti, galbūt tikėdamos, kad už tai sulauks daugiau meilės, bet paprastai kiti tiesiog įpranta, kad jais bus pasirūpinta. O aš raginu nepabūgti kartais pasakyti šeimai, kad jums reikia atsitraukti į šoną ir pasikalbėti pačiai su savimi“, – drąsino pašnekovė.
Kitas drąsus pavyzdys iš šios mamos gyvenimo – ji yra patyrusi jau šešias cezario pjūvio operacijas, nors medikai paprastai nerekomenduoja daugiau nei trijų. Ir jai viena gydytoja, pas kurią ji nuvyko į Klaipėdą tartis dėl priežiūros nėštumo metu, pasakė, kad neapsiims to daryti, nes jai tai atrodo pernelyg rizikinga.
„Užtat po šeštojo gimdymo vykau į apžiūrą pas gydytoją Kaune, kuri mane jau pažįsta. Pasakiau jai, kad jaučiu, jog mūsų nuolat besišypsantis jaunėlis išties fantastiškas žmogus, tad gal norėsiu pakartoti tai dar kartą. Ir gydytoja po nuodugnios apžiūros man pasakė, kad išties mano kūnas atrodo taip, tarsi būtų patyręs vieną ar du cezario pjūvius, tikrai ne šešis, tad jeigu bus noro, gimdyti man dar bus galima“, – žvaliai pasakojo daugiavaikė mama.
Po operacijos – greičiau iš lovos
Dabar Izabelos vyriausiai dukrai Jonei 11 metų, sūnums Joriui – 9 m., Joringiui – 6 m., Junui – 4 m., Joakimui – 2 m., o jaunėliui Pranui Augustui – 5 mėnesiai. Ji patikino, kad kiekvieno vaiko atėjimas buvo sąmoningas pasirinkimas ir dabar ji sąmoningai renkasi nuo to nepervargti. Beje, kiekvieną kartą, susimąsčiusi apie norą vėl pastoti, ji dar nueidavo pasidaryti sveikatos tyrimų, atlikus juos išgirsdavo, kad jos būklė yra puiki.
Moteris pasakojo, kad pirmagimė mergaitė buvo labai rami, miegodavo visą naktį, tad su ja viskas atrodė paprasta, tiesa, jauna mama pati aiškiai suvokė užgriuvusią atsakomybę – juk visą gyvenimą bus atsakinga už tą mažą žmogeliuką. „Antras vaikas, berniukas, buvo daug neramesnis, bet jo dėka aš pradėjau daug bėgioti – gal tai buvo mano iškrova, gal ir savotiškas pabėgimas nuo realybės. Sportuoti labai mėgstu ir dabar, man tai padeda gerai jaustis“, – sakė Izabela.
Kai užsimena apie sportą, ji turi omeny tikrai ne paprastas mankšteles – moteris sugeba, pavyzdžiui, nubėgti 20 km atstumą, surinkti 40 000 žingsnių per dieną, o žiemą maudosi lediniame vandenyje.
Paklausta, kaip pati mano, ar jai šešis cezario pjūvius sėkmingai ištverti padėjo puikiai treniruotas kūnas, o gal prisidėjo ir sėkmės faktorius, ji atsakė, kad tikriausiai tai buvo įvairių veiksnių kokteilis. Iš jos šešių cezario pjūvių keturi buvo ekstriniai – vienas dėl preeklampsijos, kiti – dėl kitokių komplikacijų. Laimei, visi kūdikiai tuo metu jau buvo išnešioti ir gaudavo 10 balų įvertinimą.
„Manau, man padėjo ir tai, kad po operacijos greitai stodavausi iš lovos. Nesakau, kad buvo lengva, pamenu, po pirmo karto jaučiausi visai bejėgė, kelias dienas negalėjau padaryti pačių elementariausių dalykų. Ir po kitų kartų jaučiau skausmą, kaip ir kitos moterys, bet supratau, kad gijimas yra daug spartesnis, kai greičiau keliesi iš lovos, kvėpuoji (jau mokėjau kvėpavimo pratimų) ir išsijudini. Manau, gyjant judesys man padėdavo ir išvengti visokių komplikacijų“, – sakė Izabela, kuri, praėjus porai mėnesių po gimdymo, jau grįždavo ir prie sporto.
Galvojo, gal vaikų visai neturės
Teiraujuosi, ar jų namuose tvyro nuolatinis triukšmas ir chaosas. „Kitiems turbūt taip atrodytų, o mums tai – įprastinė būsena. Būna taip, kad vaikai nusiteikę tau kone ant galvos lipti, bet kai jie pamato, kad tu nuo visko pavargai, jie tą pajunta ir aprimsta, dar ir vienas kitam duoda ženklą, kad mamą jau reikėtų palikti ramybėje. Mes su jais daug kalbamės apie emocijas, jie jas neblogai atpažįsta“, – sakė Izabela.
Pašnekovė neslėpė, kad būna momentų, kai ji pasijunta labai pavargusi, atrodo, tuoj apsipils ašaromis, arba nori tik sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką. Tačiau ji žino, kad reikia į aukos vaidmenį neįsijausti, verčiau išeiti pasportuoti ar pabūti prie jūros. Žinoma, ji to negalėtų daryti, jeigu ne šaunus vyras Almantas, kuriam jokia kliūtis su šešiais vaikais išeiti pasivaikščioti ir kitaip su jais užsiimti.
Izabela yra kilusi iš Radviliškio, augo trijų vaikų šeimoje, ji turi brolį dvynį ir jaunesnį brolį, o jos vyras buvo iš dviejų vaikų šeimos. Seniau Izabela nebuvo nusiteikusi tapti daugiavaike, net pasvarstydavo, kad gal jai vaikų visai nereikia. „Bet kai sutikau savo vyrą, pajutau, kad su juo esu nusiteikusi turėti vaikų ir jų gali būti daug, nes jaučiuosi saugi“, – nusišypsojo moteris.
Na, o vyras jai sako, kad ji įgalino jį būti tėčiu. Ką jis turi omenyje? „Kai aš vaikus su juo palieku, aš jam nenurodinėju, ką reikia daryti, o grįžusi nekritikuoju, kad vaikus aprengė ar maitino kitaip, nei tai būčiau dariusi aš. Juk jis yra vaikų tėvas ir jais pasirūpins taip, kaip jam atrodys tinkama“, – sakė ji.
Izabela sako, kad tai, jog vaikų namuose yra daug, ji aiškiai pamato tik pažiūrėjusi į bendras nuotraukas (tiesa, vyresnieji vaikai nenori būti viešinami ir mamai leido su LRT.lt pasidalyti tik viena bendra nuotrauka).
Gėlių gauna ne tik per šventes
Daugelį aplinkinių stebina ne tik Almanto atsidavimas šeimai, bet ir poros vaikų savarankiškumas, gebėjimas atlikti buities darbus. Štai kartą į svečius atėjusi draugė labai nustebo pamačiusi, kad devynmetis Joris gamino pietus – jis kepė tortilijas. Viešniai nė minties nebuvo kilę, kad jos panašaus amžiaus sūnus galėtų daryti kažką panašaus.
Taip pat nedideli vaikai puikiai sugeba nuskusti bulves, sukabinti skalbinius ir atlikti daug kitų darbų, na, o entuziastingoji Izabela su vyru kažkaip sugeba juos įtikinti, kad tą ir darytų. Pasak mamos, tai, kad gali būti naudingi namuose, vaikams suteikia pasitikėjimo savimi. Tada ir kitoje aplinkoje jie jaučiasi drąsūs, o jeigu mato, kad kam nors reikia pagalbos, patys ją pasiūlo.
„Vieną rytą su vyru atėję į virtuvę pamatėme, kad mūsų dvimetis jau deda puodą ant viryklės. Jis buvo nusiteikęs virti pusryčiams gnočius (bulvinius kukulius), nes ne kartą matė, kaip tą daro tėtis. Abu pasijuokėme, kad, matyt, vaikas jau yra tam pasiruošęs“, – pasakojo Izabela. Tiesa, dvimetį nuo viryklės ji visgi atitraukė.
Na, o kas šiai mamai, kuri, rodos, lengvai susitvarko su dalykais, kurie kitoms kelia didelių iššūkių, visgi yra sunkiausia? „Sakyčiau, sunkiausia mums vykti į keliones, bet mes vis tiek tą darome. Man norisi, kad kelionėse vaikai nekeltų sumaišties ir netrukdytų kitiems keleiviams, vis bandau juos suvaldyti, tegu ir žvilgsniu. Būna, žmonės stebisi, kad mūsų vaikai tokie ramūs, bet jie nežino, kiek pastangų man tai kainuoja“, – prisipažino Izabela.
Kaip ši šauni šeima švęs Motinos dieną? Pasak pašnekovės, jie šios dienos nesureikšmina, nes ir taip stengiasi daug laiko leisti kartu, o ji ir kavos į lovą, ir gėlių gauna nuolatos. „Ypač šešiametis Joringis man gėlių neša ir neša – net žiemą randa ką nuskinti, kad galėtų man įteikti“, – šypsosi žavi daugiavaikė mama.
