Operos scenos žvaigždė Merūnas Vitulskis prisipažįsta, kad nulipęs nuo blizgančios platformos jis nekantrauja vieno – grįžti namo. Dainininkas teigia, kad kasdienybėje jis balansuoja tarp scenos disciplinos ir vidinių ieškojimų, gastrolių ir šeimos gyvenimo, tačiau už viską svarbiau jam išlaikyti vertybinį stuburą.
Viso pokalbio su Merūnu Vitulskiu klausykite čia:
– Ar tu tiki savo Zodiako ženklu? Koks esi Vandenis?
– Truputį išplaukęs, bet turiu specialybę, kuri reikalauja stuburo ir disciplinos, turiu pasitikėti savimi. Laikui bėgant daug ko išmokau, esu dėkingas savo šeimai, pedagogams, nemažai savo nerimtumų laikui bėgant praradau.
Erika yra Liūtė, ji labai konkreti, matematiška, žemiška. Kartais, kai išskrendu, ji mane labai nuleidžia ant žemės. Tačiau dabar apsikeitėme, ji tapo labiau meniška, pradėjo piešti, atsidarė mados namus, nors niekada negalvojo, kad menišką gyslelę turi. Manyje taip pat atsirado daugiau matematikos, tapau tikslesnis, ypač vaikų auklėjime. Mes esame komanda ir vis dar atrandame naujų dalykų.
Mano specialybė reikalauja stiprios asmenybės. Scena nėra silpniems, tai yra vieta, kur daug dalykų pasimato kaip ant delno: nuveikti darbai, bendravimas, emocijos.
– Kur ieškoti rakto į sėkmingus santykius?
– Mes visko dar ieškome ir visko dar mokomės. Mes kalbamės. Kartais nesikalbame, bet kažkuris protingesnis pradeda kalbėti ir tas protingesnis kartais būnu aš, kartais būna ji. Aukščiausias pilotažas yra pripažinti savo klaidą.
– Ar tiki, kad kiekvienas žmogus gali suvaldyti savo ego?
– Taip. Pykčio laikas yra tuščias laikas, iššvaistytas laikas, tai turi pasekmių. Kažką sudaužei, kitokios vaikų akys, kažkur išsirėkei – kenčia abu, nėra vieno kalto.
Santykiai yra viso gyvenimo darbas, tu nuolat dirbi. Analizuoji, galvoji, keliesi su tuo žmogumi, eini miegoti su tuo žmogumi – tai nėra lengva. Aistra išeis, drugeliai irgi, tačiau reikia nuo pat pradžių išsiaiškinti, kas slepiasi už to aistros šydo.
Aš Eriką iškart mačiau su mano vaikais, mačiau mus žilus, mačiau, kaip ji reaguos į mano skausmus. Mačiau viską labai iš toli ir, kai diskutuoju su kitais vyrais, tais, kurie turi didesnes šeimas, jie matė tą patį.
– Iš kur kyla tas matymas?
– Aš daug keliauju, matau daug ko ir pagundų yra virš galvos. Bet to neįmanoma išskirstyti į vieną momentą, tai yra visuma – tas matymas (...), abu turi turėti tą pačią kryptį.
Mylintis visada nori duoti. Aš, pavyzdžiui, nekenčiu, kai man nori dovanoti dovanas. Aš patiriu didelį diskomfortą ir jaučiuosi skolingas.
– Ar tu esi laimingas žmogus?
– Net nedrįstu sakyti kitaip, neturiu teisės niurzgėti. Esu labai laimingas žmogus.
– Mes stipriai kovojame prieš patyčias, bet iš kitos pusės – organizuojame renginius, kurių esmė yra viešos patyčios. Kaip tu jauteisi dalyvaudamas oficialiame patyčių renginyje?
– Daug su savimi diskutavau, tačiau prieš eidamas į „roast`us“ (tiesmukiška humoro forma, paremta kitų žmonių pašiepimu, – LRT.lt) mačiau nemažai tokio pobūdžio laidų. Vakaruose ši humoro forma populiari jau 20 metų, tai yra juodojo humoro žanras, gal jam dar esame per jauni.
Tačiau šis žanras turi taisykles, gali leisti kažką pašiepti, tačiau turi priimti pašiepimą iš kito. Viskas vyksta lygiomis teisėmis, tai yra žaidimas, bet tai nėra rimta. Jaunimas apie mane rašė „roast`us“, juokėsi iš manęs ant scenos, bet į mane kreipėsi „jūs“.
Tai yra pasirodymas, kuriame leidžiama viskas. Sulaukiau ne vieno klausimo apie šį renginį, tačiau manau, kad esu tokioje stadijoje, kai aš nieko nebebijau.
– Kaip tu žvelgi į išorinį pasaulį, ar moki išlaikyti ramybę?
– Stengiuosi būti apolitiškas, nors šiandien tai padaryti sudėtinga. Norėčiau būti nuošalyje, bet negaliu, viską intensyviai stebiu, juodai dienai esu pasiruošęs, apie tai daug kalbame su vaikais. Aš mėgstu viską apmąstyti iš anksto, bet nesu neurotikas, man svarbus saugumo jausmas.
Kalbant apie žmones išoriniame pasaulyje, aš siunčiu visus velniop – nei jie man davė duonos, nei mane barė, nei ugdė. Manęs niekas negali paveikti, man svarbi mano žmona, svarbūs mano vaikai, mano šeima ir viskas. Tai yra mano poligonas.
Parengė Emilija Balcerytė
