Belaukiant agurkų sėjimo, auginimo ir rauginimo sezono, biochemikė ir sodininkė Rūta Lukenskienė atsako, kokių medžiagų trūksta agurkams, jei jų lapai geltonuoja, o žiedai žydi negausiai, ir kaip tinkamai paruošti dirvą sėkmingam agurkų sezonui.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Pasiruošimas agurkų sėjimo sezonui prasideda nuo sėklų paieškos. Anot R. Lukenskienės, svarbu įsivertinti, kam sodinami agurkai – rauginimui ar kasdieniams patiekalams, užkandžiams ruošti.
„Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į sėklų grynumą. Jei pakuotė pažymėta raide „F“ ir skaičiumi 6 – reiškia, kad sėkla yra šeštosios kartos, ji yra išgryninta, už sėklas mokėsite brangiai. Vienos geriausių lauko agurkų veislių – „Atomic H“, „Rodničiok“, „Libelle“, jos tinka ir rauginimui“, – įžvalgomis dalijasi sodininkė.

Visgi biochemikė pataria agurkų, skirtų rauginimui, neskubėti sėti darže tik pasirodžius pirmiesiems pavasario ženklams. Ji laukia gegužės pabaigos ar birželio pradžios.
„Aš agurkus sėju gausiai, po du ar tris daigelius į vieną duobutę. Taip pat naudoju specialų įrankį, pagal kurį pamatuoju atstumą tarp duobučių“, – priduria ji.
Išsirinkus tinkamas sėklas, svarbu paruošti dirvožemį.

„Daržo vietoje migdžiau gabalėlį žemės, klojau jį medžių lapais, barsčiau pelenais, laisčiau raugais – taip lysvę formavau dvejus metus (...). Susidarė naujas dirvožemio sluoksnis, todėl papildomai žemės netręšiau nei ruošdamasi sezonui, nei sezono metu.
Žemę reikia paruošti iš anksto, ne pasodinus augalą“, – teigia ji.
Kaip užmigdyti daržą, galite pamatyti kitame „Čia mano sodas“ laidos įraše:
Augalų lapai indikuoja apie augalo būklę – jei lapai geltonuoja, vadinasi, kad dirvožemiui trūksta azoto trąšų.
„Azoto trąšoms yra naudojama salietra, bet augalai yra linkę kaupti nitritus, tai nėra pats geriausias dalykas (...). Trąšoms galime naudoti dilgėlių raugą“, – sako R. Lukenskienė.

Kitas augalo būklę išduodantis požymis – žiedai. Žydėjimo gausumas priklauso nuo fosforo trąšų.
„Jei augalai žydi, vadinasi, jog fosforo pakanka, jei matome, kad žiedų mažai, tai ženklas, kad fosforo trūksta, gal dirvožemis sunkiai įsisavina fosforą“, – įžvalgomis dalijasi biochemikė.
Parengė Emilija Balcerytė







