LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakare su Audrium Giržadu“ dainininkas Tadas Juodsnukis ir atlikėja Iglė Bernotaitytė atvirai pasakoja apie svajonių namų paieškas, įsirengimo iššūkius ir judviejų poros dinamiką buityje: „Aš moku dainuoti ir būti gražus“, – juokauja Tadas.
– Kaip Jums sekėsi ieškoti svajonių namų?
Iglė: Tik atidarėme namų duris, tų namų, kuriuos iš tikrųjų pagaliau išsirinkome, Tadas užsimanė pasinaudoti tualetu – paženklino namus. Aš taip pat paženklinau mūsų automobilį, iškart įvedžiau savo telefono numerį į automobilio sistemą dar prieš tai, kol apsisprendėme jį įsigyti. Manau, kad tai gera pamoka, jei kažko labai nori – turi tai paženklinti.
– Tadai, kaip tau sekasi tvarkytis naujuose namuose?
Tadas: Aš galiu pasakyti, kad man labai gerai sekasi žaisti kompiuterinius žaidimus, dainuoti ir būti gražiam.
– Ar tavęs neerzina, kad Iglė statybose išmano daugiau nei tu?
Tadas: Tai manęs visai neerzina, tai yra puiku.

– Igle, ar mėgaujiesi namų įrengimo procesu?
Iglė: Nekenčiu proceso, aš noriu rezultato. Tačiau žinoma, vėliau visuomet priekaištauju, kad galėjau labiau pasimėgauti tuo, kuo užsiėmiau. Man buvo labai smagu mokytis naujų dalykų, pati nieko nežinojau, man padėjo visagalis internetas.
– Kaip tau sekasi kurti ne tik naujus namus, bet ir papuošalus?
Iglė: Veriu vėrinius, kurių kiekvienas neša skirtingą žinutę – simboliką. Aš galvoju, kad mano kūryba eina iš mano širdies, moteriškumo. Norėčiau, kad kiekviena moteris suvoktų savo unikalumą, svarbu tik pažinti save.

– Tadai, ar atsimeni savo karjeros pradžią?
Tadas: Aš pradėjau dainuoti tik dvyliktoje klasėje. Tuo metu jau nebenorėjau mokytis, norėjau gręžtis į muziką ir meną. Mano muzikos mokytoja atvežė mane į LRT „Talentų ringą“. Komisijoje sėdėjo P. Meškėla – nežinojau, kad jis ten sėdės, o aš kaip tik buvau pasiruošęs „Baltaragio ariją“. Jis man pasakė: „Tadai, skambink man“.
Aš jam neskambinau gerą mėnesį, labai stipriai jaudinausi – buvau tik kaimo berniukas. Galų gale prisiruošiau paskambinti. Taip pradėjau važinėti į Vilnių. Atvažiuodavau į tuometinį stoties rajoną ir turėdavau pėstute keliauti iki jo studijos. Keturis kartus į pamoką bėgau ne savo noru.
– Ar Jūsų duetas ateityje svajoja apie vestuves?
Iglė: Man Tadas pasakė: „Jei tu išbūsi nepikta tris mėnesius, pažiūrėsime“. Praėjo aštuoneri metai, kaip matome – vis dar būnu pikta tikriausiai.
Viso pokalbio klausykite čia:






