Alytiškė Julija yra šokių mokytoja, taigi – meniška asmenybė. Bet didžioji jos laisvalaikio dalis anaiptol neatrodo meniška – moteris glaisto, dažo sienas ir aiškinasi su santechnikais vamzdžių išvedžiojimo specifiką, mat prieš keletą metų atrado naują veiklą – investavimą į nekilnojamąjį turtą ir jo atnaujinimą.
LRT.lt Julija pasakojo, kad metams bėgant ji vis susimąstydavo, ką dar norėtų veikti gyvenime, nes juk gali būti, kad vėliau nebegalės ar nebenorės dirbti šokių mokytoja, ir kas tada?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Julija dirba šokių mokytoja, bet vis susimąstydavo, kad reikia ir atsarginio varianto. Galiausiai ji ėmėsi investavimo ir būstų remonto.
- Viso gyvenimo santaupas skyrusi pradinei įmokai, moteris kreipėsi į banką paskolos 26 kv. metrų butukui. Keli bankai jos prašymą atmetė, bet vienas paskolą davė.
- Vėliau 33 kv. metrų 1 kambario butą moteris perplanavo į 2 kambarius ir taip padidino jo vertę.
- Savo dukros kambarį Julija atnaujino už 30 eurų ir kitiems davė patarimų, kaip atnaujinti namus kuo pigiau.
Nuo senų laikų ją labai domino nekilnojamojo turto sritis – galimybė ir investuoti, ir atnaujinti, perplanuoti erdves, suteikti joms naują gyvenimą. Visgi ilgą laiką nekilnojamojo turto sritis jai atrodė neskirta paprastam mirtingajam, kuris neturi didelio pradinio kapitalo. Juk ji uždirbo vidutinę algą ir dar dirbo savarankiškai, be to, buvo išsiskyrusi ir augino du vaikus, tad gauti paskolą tegu ir kukliam būstui atrodė sunkiai įmanoma.
Visgi 2023 m., labai sunerimusi dėl taip sparčiai didėjančios infliacijos ir nuvertėjusių santaupų, moteris nusprendė pamėginti ir įsigyti tegu ir kuo mažesnį ir kuo pigesnį investicinį butuką Klaipėdoje (pradžioje svarstė apie Vilnių, bet paaiškėjo, kad jam paskolos tikrai negaus). Pradinei įmokai ji skyrė savo viso gyvenimo santaupas ir kreipėsi į banką dėl paskolos. Dauguma bankų paraišką atmetė, bet vienas visgi paskolą suteikė.
„Dar negavusi paskolos jau sumokėjau rankpinigius už man patikusį butuką, taigi rizikavau, bet galiausiai man pavyko. Tiesa, manimi nenorėjo tikėti ne tik bankai, bet abejojo ir kai kurie artimieji – jie sakė, kad tai bus veikiau emocinis pirkinys (nes man labai patinka jūra), o ne patikima investicija – bet bent jau kol kas atrodo, kad ji pasiteisina“, – pasakojo Julija.
Taigi ji įsigijo 26 kv. metrų butą Klaipėdoje naujos statybos name. Kiti metai buvo skirti butui įrengti – Julija kiek išgalėdama važinėjo darbuotis į pajūrį savaitgaliais, o sudėtingesniems darbams samdydavosi meistrus.
Vonios kambario įrengimą buvo perleidusi profesionalams, bet dėl labai prastos darbų kokybės po plytelių išklijavimo galiausiai su jais atsisveikino ir darbus baigė pati. Beje, vonioje ji nusprendė plytelėmis klijuoti tik tas zonas, kurios turi daugiau kontakto su vandeniu, o likusias sienas dažyti, kad bet kada galima būtų lengvai atnaujinti interjerą.
Būstą Julija įrengė pajūrio stiliumi (angl. coastal style). Pasak jos, nors butukas nedidelis, bet išėjo tikrai jaukus. Dauguma jos namo kaimynų pasilieka vieną didelę erdvę (tai vadinamasis studijos tipo butas), o ji nusprendė pastatyti didelę spintą, atskiriant virtuvės zoną, o už spintos suformuotoje nišoje, pakabinusi užuolaidas, pastatė lovą – ir išėjo atskira nedidelė miegamoji erdvė.
Vasarą du mėnesius šiame bute ji gyvena pati, o nuo rugsėjo iki birželio jį nuomoja. „Daug kas sakė, kad tokiam laikotarpiui butą bus sunkiau išnuomoti arba teks mažinti nuomos kainą, bet bent kol kas (na, nuomoju tik antrus metus) sekasi gerai ir pavyksta išnuomoti net už didesnę kainą, nei tikėjausi“, – pasakojo Julija.
Kai pats patiki savimi – patiki ir kiti
Baigusi darbus Klaipėdoje, nors patyrė ir daug streso, grįžusi į Alytų šokių mokytoja pajuto, kad pasidarė kažkaip per tylu ir trūksta kūrybinio įrenginėjimo proceso.
„Svajojau kažką daryti toliau, bet galvojau, kad daugiau jau tikrai nieko nepavyks, nes nei man kas duos dar vieną paskolą, nei santaupų turiu. Tad skaičiau daug knygų apie investavimą (ypač mane įkvėpė japonų kilmės autorius Robertas Kiyosakis), peržiūrėjau turbūt visas įmanomas tinklalaides NT tema, dalyvavau įvairiuose finansinio raštingumo renginiuose ir mokymuose, per tą laiką ir pasitaupiau kažkiek, ir galiausiai vieną dieną atėjo aiškus suvokimas, kad man visgi reikia kažką toliau daryti su nekilnojamuoju turtu.
Kai tik pati užtikrintai patikėjau, kad viskas įmanoma, ir žengiau pirmąjį žingsnį, visata, rodos, pati pradėjo tiesti kelią – atsirado žmonių, kurie manimi patikėjo ir sutiko man paskolinti pinigų (žinoma, su palūkanomis), kad investuočiau į dar vieną butą, o netrukus – ir į kitą“, – pasakojo Julija.
Per pastaruosius metus ji įsigijo ir suremontavo du butus Alytuje: vieną įrengė savomis jėgomis ir išnuomojo, o kitą perdarinėjo rimčiau, samdydama meistrus, bet viską projektavo pati. „Tai buvo įdomus projektas – standartinį sovietinį 33 kv. m vieno kambario butą perdariau į dviejų, kas padidino jo vertę. Tiesiog virtuvę perkėlėme į svetainę, o buvusioje virtuvėje, prie jos prijungus ir nemažo koridoriaus dalį, buvo padarytas jaukus miegamasis kambariukas“, – pasakojo Julija.
Ji pastebėjo, kad tąsyk tai buvo nesudėtinga, kadangi virtuvėje vandentiekio vamzdžiai buvo toje pusėje, kur kambarys – tereikėjo kirsti sieną. Jei komunikacijos būtų kitoje vietoje, perkelti virtuvės zoną į svetainę būtų sudėtingiau ir brangiau.
Kitą butą nuomai Julija tiesiog atnaujino: suvargusiame vonios kambaryje perdažė plyteles, išbalino lubas, pakeitė seną nudriskusį linoleumą nauju. Koridorių, iškaltą rudomis lentelėmis, perdažė balta spalva, kad būtų šviesiau. Virtuvė buvo pakankamai tvarkinga, tad ją tik iššveitė, na, o kambaryje nulupo suvargusius tapetus ir sienas nudažė šviesia rusva spalva.
Smagiausia – išdėstyti ir surinkinėti baldus
Darbo dalis, kuri jai labai patinka – funkcionaliai išdėstyti baldus ir juos surinkti. „Galvoje visada turiu viziją, kaip maždaug viskas turi atrodyti, o baldų daugiausia ieškau per skelbimus ir dėl riboto biudžeto, ir dėl tvarumo. Skelbimuose galima rasti tų pačių baldų, kaip ir prekybos centruose, tik gerokai pigiau. Visokių atvejų buvę… Pavyzdžiui, lovą į butą Alytuje pagal skelbimą pirkau Klaipėdoje ir parsivežiau savo automobiliu, prieš tai lovą į Klaipėdos butą vežiau iš Vilniaus – aišku, visada pasiskaičiuoju, ar tvarumas ir gera kaina atsveria papildomai sugaištą laiką“, – pasakojo pašnekovė.
Baldų išdėstymo planų braižymas vienu metu ją taip įtraukė, kad net baigė projektavimui skirtus kursus. Visgi ji suprato, kad vien sėdėti prie kompiuterio ir braižyti nusibostų – norisi ir praktiškai dirbti bei matyti rezultatą.
Draugai sako, kad jai pavyksta butus įrengti taip, kad jie tampa labai jaukūs. O jai pačiai atrodo, kad mažą butą paversti jaukiu dar paprasčiau nei didelę erdvę, be to, įdomiau – mažos erdvės būna savotiškas iššūkis, kaip kuo funkcionaliau išnaudoti kiekvieną centimetrą ir toks projektavimas – jos mėgstamiausia darbo dalis.
Dukros kambarį atnaujino už 30 Eur
Kad būtų aiškiau, patiksliname, kad šiuo metu moteris be buto, kuriame gyvena, turi du nuomojamus butus Klaipėdoje ir Alytuje. Turi ir tris būsto paskolas, tačiau, pasak jos, faktas, kad yra net trys paskolos, labai neslegia, nes ji žino, jog skolinosi pinigų ne atostogoms ar dar kažkam, kur būtų juos tiesiog išleidusi ir likusi su įsiskolinimu, o investavo į NT.
Dabar ji, padedama ja patikėjusių investuotojų ir artimųjų, ruošiasi pirkti naują objektą, kurį vėl perprojektuos, suremontuos – ir tada galvos, ką daryti toliau. „Tik šiuo metu kažką rasti labai nelengva, mat būsto kainos vėl smarkiai išaugo. Taip, jos auga visuose miestuose, bet toks jausmas, kad Alytuje iššovė stipriausiai – mažesni būstai per pusmetį pabrango net 30–50 procentų“, – sakė Julija.
Vienu metu, kai po Klaipėdos buto įrengimo dar nebuvo pribrendusi kitiems projektams, o jau „nagai niežtėjo“, moteris ėmėsi dukros kambario atnaujinimo. Šis tekainavo 30 Eur. Kambario sienos nuo dukros vaikystės buvo pripaišytos, tad jas perdažė. Tam sunaudojo dažus, kurie buvo likę nuo buto Klaipėdoje, tad tik nedaug jų turėjo nusipirkti, taip pat pirko tapetus su plytų raštu, kurį užklijavo ant vienos sienos dalies, kad būtų įdomesnis kambario akcentas.
Be to, dukrai buvo nusibodusi jos dviaukštė lova (tokia, kurios miegamoji dalis aukštai, o apačioje palikta erdvė žaidimams). Taigi Julija vėl sugalvojo tvarią išeitį – vieno pažįstamo paprašė, kad nupjautų lovos kojas, ir dukrai naujoji žema lova labai patiko. Na, o likusius medienos lakštus Julija pasiliko – ir netrukus sumanė iš jų pasigaminti lentynas savo šokių studijai.
Šiuo projektu už 30 Eur, kaip ir kitais, Julija dalijasi savo instagramo paskyroje.
O iš kur ji išmoko dažymo, glaistymo ir baldų konstravimo darbų? „Kai buvau paauglė, mama su seneliais nusipirko sodybą, visi ėmėmės dažyti tą seną namą – turbūt tada ir pajutau, kad man dažymas patinka, darbas gal ir nelengvas, bet iš karto matai rezultatą. Braižyti, planuoti erdvėse baldų išdėstymą, kad būtų kuo funkcionaliau, man patiko jau seniai. Na, o baldų surinkimas primena konstravimą, kurį taip pat mėgau vaikystėje – čia kažkas panašaus, tik gabaritai didesni“, – sakė pašnekovė.
Patarimai norintiesiems atsinaujinti
Ką Julija patartų tiems, kurie nori atsinaujinti būstą, bet neturi tam didelių lėšų? „Tikrai geras sprendimas patalpą perdažyti – jos vaizdas labai pasikeičia, ir tam nereikia didelių išlaidų“, – sakė pašnekovė.
Bet prieš perdažant sienas turbūt reikia sulyginti ir nugruntuoti? „Na, tai dažnai priklauso nuo poreikių – jeigu norisi, kad siena būtų lygi kaip veidrodis, darbo tikrai bus daugiau. Bet, tarkim, perdažydama nuomai skirto buto Alytuje sienas jų neglaisčiau, tik padengiau gruntiniais dažais, ir vaizdas išėjo neblogas, smulkūs nelygumai į akis nekrinta. Kitose šalyse žmonės tų smulkių nelygumų ant sienų nesibaimina taip, kaip lietuviai“, – teigė pašnekovė.
O ar neturintiems patirties galima dažytis sienas patiems, ar visgi teks ieškoti meistro? „Manau, tikrai verta bent jau pabandyti patiems, o jeigu nesiseks, tuomet bus galima kviestis pagalbą“, – pastebėjo savamokslė.
Taip pat ji patartų nebijoti kreiptis dėl paskolos tuos, kurie dirba „sau“. „Ir aš buvau girdėjusi, kad dirbant su verslo liudijimu paskolos niekaip negausi, na, bet man juk pavyko! (Padeda tai, jei klientai perveda atsiskaitymus į banko sąskaitą, o ne moka grynaisiais). Ne kartą girdėjau sakant: „Ir aš taip norėčiau, bet paskolos man niekas tikrai neduos.“ Na, bet jeigu kažko tikrai nori, tai tikrai verta pabandyti“, – sakė Julija.
Ji pripažįsta, kad dirbant su investavimu ir remontu yra daug streso, bet darbas šioje srityje ją ir toliau traukia. „Mano viena blogųjų savybių – nesugebėjimas apsispręsti. Kai prasideda remonto darbai, sprendimus reikia priimti nuolatos, tad mane nuolat kamuoja abejonės. Visgi vienoje knygoje skaičiau, kad kiekvienas turime suvokti, kokį skausmą esame pasiryžę iškęsti, siekdami tikslo. Juk nėra veiklos, kuria užsiimdamas visą laiką jausiesi laimingas – sunkumų ir nesėkmių pasitaiko visur. Bet tiek, kiek jų yra, dirbant su nekilnojamuoju turtu, man tinka, ir renkuosi toliau eiti šiuo keliu“, – sakė šokių mokytoja.
