Prieš penkiolika metų restorane, kuriame tuo metu dirbo, susipažinusios ir vėliau labai susidraugavusios vilnietės Giedrė Pečenkienė ir Jovita Morkūnaitė prieš ketverius metus ėmė dirbti kartu ir įkūrė desertų studiją „Macaroom“. Tada jos planavo, kad gamins kuo šiuolaikiškesnius ir novatoriškesnius skanumynus, ne kokias senienas, ir visgi netyčia atsigręžė į klasikinius medaus tortus.
Konditerės LRT.lt pasakojo, kad viskas taip neplanuotai pasisuko po to, kai Jovitos gyvenimo draugas savo gimtadieniui dovanų užsiprašė paprasčiausio medaus torto, mat šis buvo jo mėgstamiausias, jį gamindavo ir jo močiutė. Tokiam svarbiam žmogui duoti neigiamo atsakymo konditerės nenorėjo, tad pabandė iškepti medaus tortą, ir ne bet kokį, o kuo kokybiškesnį ir šiuolaikiškesnį.
Gerai, kad iki gimtadienio dar buvo likęs geras mėnuo. Moterys eksperimentavo, ieškojo senų receptų, konsultavosi su vyresniais žmonėmis, kol galiausiai išgavo rezultatą, kuriuo abi liko patenkintos. Tai buvo ne paprastas, o apelsininis medaus tortas su apelsinų džemu (galbūt šią mintį pasufleravo tai, kad gimtadienis buvo lapkritį, kai jau galima buvo pajusti Kalėdų dvasią).
Kai svečiai paragavo šio įdomaus torto, o Giedrė ir Jovita pamatė jų reakcijas, jos suprato, kad savo principus pamirš ir prekybą medaus tortais pradės. „Patenkinti valgė ir tie svečiai, kurie paprastai sako, kad tortų nemėgsta, o tie, kurie mėgsta, prašė pakartoti, nors šiais laikais šventėse daugelis prisikerta tiek, kad tortui vietos nelabai ir lieka“, – sakė pašnekovės.
Kepdavo dar su močiutėmis
Taip desertų studijos asortimentas prieš dvejus metus pasipildė medaus tortais: ir klasikiniu, ir apelsininiu, o netrukus – ir dar keliais, iš viso jų pašnekovės dabar kepa kone dešimt rūšių.
Moterys svarsto, kad gal jų kelias į medaus tortų gamybą ir nebuvo visiškas atsitiktinumas. Jovita, dar kai buvo visai nedidelė, savaitgalius dažnai leisdavo pas močiutę vienkiemyje, močiutė ją išmokė krosnyje kepti tokį tortą. „Močiutė man paaiškindavo, kaip gaminti lakštus ir juos pašauti į pečių, kaip suplakti kremą. Didžiąją darbų dalį padarydavau aš pati ir po savaitgalio grįždavau į miestą pas tėvus su lauktuvėmis – savo keptu tortu“, – prisiminimais dalijosi Jovita.
O Giedrės viena močiutė buvo konditerė, senelis – vokiečių kalbos mokytojas. Giedrė anksti nusprendė, kad užaugusi pasirinks vieno iš jų specialybę. Ji įstojo studijuoti vokiečių kalbos, bet vėliau persigalvojo ir pasuko į konditeriją. Kaip sako Giedrė, seneliai ar tėvai jai tikrai nedarė spaudimo rinktis jų specialybes, jai pačiai to norėjosi, nes ryšys su seneliais buvo svarbus.
Dešimt rūšių „Medučių“
Tad galiausiai Giedrė ir Jovita, ėmusios ieškoti tobulo medaus torto recepto, atsiminė ir tuos receptus, kuriuos buvo išmokusios iš močiučių. Jos ilgai eksperimentavo galvodamos, kaip tuos receptus patobulinti, kad jie kuo geriau tiktų mūsų laikams.
Po daugybės eksperimentų desertų studijos asortimente atsirado ir šokoladinis medaus tortas, ir „Medutis“ su kriaušėmis ir gorgoncolos sūriu, „Medutis“ su pistacijų kremu ir avietėmis, „Medutis“ su avietėmis ir rožių kremu, „Medutis“ su mėtomis ir žaliosiomis citrinomis, šokoladinis „Medutis“ su karamelizuotomis pekaninėmis karijomis ir karamele.
Panašu, kad tai dar ne viskas. Pradžioje Giedrė su Jovita vis diskutuodavo ir tardavosi, kokį dar įdomesnį skonių derinį galima išgauti. O dabar būna, tiesiog ką nors gamina, šnekučiuojasi ir kuriai nors šauna į galvą mintis, kodėl gi dar nepabandžius iškepti, tarkim, „Medučio“ su kvapiuoju mandarinu (angl. yuzu). Ir vėliau jos tikrai pabandys.
Vyrams ir moterims patiko skirtingi skoniai
Nėra taip, kad konditerės gamina vienodus biskvitus ir tik kremus ar puošybą renkasi skirtingą. Gamindamos naują „Medutį“, jos keičia ir lakštų sudėtį, kad išgautų geriausius derinius ir ingredientai vienas kitą papildytų, o ne gesintų.
Ar žmonėms nekliūva, kad į jiems įprastą medaus tortą pridėta visokių „madingų priedų“? Pasak pašnekovių, klientams tikrai įdomu išbandyti klasikinį, pažįstamą skonį su įdomesniais pagardais – juk daugeliui tas skonis primena vaikystę ir sukelia daug emocijų.
Pirkėjai mieliausiai renkasi dviejų rūšių „Medučius“ – apelsininį, nuo kurio viskas prasidėjo, ir šokoladinį su karamelizuotomis pekaninėmis karijomis ir karamele. „Tiesa, būna ir taip, kad žmogus sako, jog norėtų šio torto, nes jį pažįstami labai gyrė, bet jam baugu, kad šokoladas, medus ir karamelė vienoje vietoje bus pernelyg saldu. Vis dėlto taip nėra, mes skonį subalansuojame, jei kiti ingredientai saldūs, dėsime mažiau cukraus ar medaus“, – sakė kepėjos.
Giedrė ir Jovita buvo surengusios savo tortų degustaciją. Ragautojos moterys labiausiai gyrė jau minėtus populiariausius tortus – apelsininį ir šokoladinį. „Bet mus labai nustebino tai, kad didžioji dalis ragautojų vyrų – gal net 90 procentų – labiausiai gyrė mėtų ir žaliųjų citrinų („laimų“) „Medutį“. Jis gaivesnis, ne toks saldus“, – pasakojo Jovita.
Būta ir nesėkmių
Mažiausiai dėmesio iš desertų studijos asortimento sulaukia „Medutis“ su avietėmis ir rožėmis (tiksliau, į jo kremo sudėtį įeina rožių vanduo) ir „Medutis“ su kriaušėmis ir gorgoncola (pastarasis gana pikantiškas, derėtų prie kokio saldžiarūgščio putojančio gėrimo).
Pasak Jovitos, per degustaciją jai buvo savotiškai sunku žmonėms siūlyti įprastą klasikinį medaus tortą – juk jo skonį kiekvienas atsimena iš vaikystės, tad buvo baugu sulaukti kritikos, kad šiuo atveju kažkas ne taip. Bet ragautojai buvo geranoriški ir suprato, kad ir klasikinis medaus tortas būdavo kepamas ne pagal vieną receptą.
Ne viskas konditerių darbe vien rožėmis klota. Buvo ir tokių daug laiko ir jėgų atėmusių tortų, kurie prekystalio taip ir nepasiekė. Jos gamino suvyniotą šokoladinį medaus tortą su vyšniomis (jo didelį biskvitą ilgai tepė ir vyniojo, paskui pastatė tarsi kelmą), bet jo skonis autorėms visgi kažkuo neįtiko. Jovita buvo įsisvajojusi pagaminti saldainių „Kinder Bueno“ skonio „Medutį“, kuris turėjo labai patikti vaikams, čia irgi kažkas vis atrodė negerai, nors ji užsispyrusi bandė vėl ir vėl...
„Išties nemažai bandymų būna nesėkmingi. Tai, kas būna tinkama valgyti, išdalijame, kitką tenka išmesti. Tada būna gaila ir produktų, ir savo laiko, ir gamtos išteklių, bet su mūsų specialybe taip jau yra, kad reikia daug bandymų ir tik išgavus nepriekaištingą rezultatą gali jį siūlyti klientams“, – sakė Jovita.
Konditerės yra šiuolaikiškai perdariusios ir „Napoleono“ tortą, bet visgi iš „Macaroom“ studijos asortimento pirkėjai dažniausiai renkasi „Medučius“ ir makarunus. Pastaruosius konditerės taip pat gamina pačius įvairiausius, pavyzdžiui, turi makarunų su gorgoncola, su aitriosiomis paprikomis ir juoduoju šokoladu, su vanile ir trumais, su baziliku ir kvapiuoju mandarinu ir kt.
Patarimai tiems, kas kepa skanėstus namie
Jovita su Giedre sako, kad gerų medaus torto receptų internete tikrai yra, jų pasiūlytų ir „ChatGPT“, tad telieka išsirinkti ir kepti. O štai keli bendri patarimai, kad rezultatas būtų geras.
* Naudokite natūralius kokybiškus ingredientus – sviestą, o ne margariną, natūralų, o ne dirbtinį medų. Tiesa, pati medaus rūšis – grikių, liepų ar kt. – didelės reikšmės neturi, nes aukštoje temperatūroje jo poskonis vis tiek „sukepa“.
* Lakštus gaminkite kuo plonesnius – juo daugiau bus sluoksnių, tuo gardžiau.
* Biskvito neperkepkite, nes medus gana greitai sudega.
* Nepersaldinkite kremo – lakštai pakankamai saldūs, tad kremas turi likti kiek rūgštokas.
* Kremui rinkitės kuo riebesnę grietinę. Kremo neperplakite, jis turi būti gana skystas, kad jo dalis įsigertų į biskvitą.
Pasak konditerių, gardų medaus tortą namuose išsikepti nėra sudėtinga, bet tam prireikia laiko ir kantrybės, o jų šiais laikais ne visiems užtenka.
