JAV prezidentas Donaldas Trumpas, iš pradžių grasinęs Vokietijai, dabar įspėja ir Italiją bei Ispaniją galintis išvesti amerikiečių karius, tai pateikdamas kaip bausmę už jų nenorą prisijungti prie karo su Iranu. Italijos gynybos ministras sako – galimas Jungtinių Valstijų pajėgų išvedimas jam būtų nesuprantamas. Vokietijos kancleris, sukritikavęs D. Trumpą, kad jis Irane neturi jokios strategijos, vakar pabrėžė aljanso vienybės svarbą.
Vieną dieną pagrasinęs mažinti amerikiečių karių Vokietijoje skaičių, kitą dieną D. Trumpas leido suprasti – jį įžeidė kanclerio Friedricho Merzo kritika, kad Amerika strategijos Irane neturi.
„Jam siaubingai sekasi. Jis turi problemų dėl imigracijos, dėl energijos – visokiausių problemų. Ir didelę problemą dėl Ukrainos, jiems ten įsivėlus. Ir jis kritikuoja mane dėl viso reikalo su Iranu“, – sakė JAV prezidentas.
Naujo D. Trumpo protrūkio akivaizdoje kancleris laikosi santūriai. Lankydamas Bundesvero karius Miunsteryje pabrėžė, kad visas darbas čia vyksta petys petin su amerikiečiais ir prisideda prie kolektyvinės gynybos.
„Kompasas toliau priderintas prie NATO ir patikimos transatlantinės partnerystės. Ši partnerystė ypač arti širdies, ir manosios asmeniškai“, – teigė Vokietijos kancleris.
Ir jo žodžiuose apie padėtį Irane šįkart daugiau kritikos ne Jungtinėms Valstijoms, o Teheranui.
„Iranas turi sėstis prie derybų stalo, privalo nebevilkinti laiko ir daugiau nebelaikyti viso regiono – o kartu viso pasaulio – įkaitais. Irano branduolinė programa turi būti nutraukta“, – tikino F. Merzas.
Bet nepaaiškėjus, kuo – žodžiais ar veiksmais – baigsis ką tik kilęs konfliktas su Berlynu, prezidentas dabar jį plečia.
Dėl nenoro veltis į konfliktą Artimuosiuose Rytuose užsipuolė Ispaniją ir Italiją. Kaip ir Vokietijos atveju, apie galimybę išvesti pajėgas kalba kaip apie bausmę.
Paklaustas, ar svarsto tą patį daryti su Ispanija ir Italija, D. Trumpas atsakė: „Ko gero, taip. Bet žiūrėkite, kodėl gi neturėčiau? Italija mums niekaip nepadėjo. O Ispanija buvo siaubinga. Tikrai siaubinga.“
Ispanijos atveju, tai jau kurį laiką trunkančio ginčo eskalacija. Jis prasidėjo pernai, kai Madridas atsisakė iki penkių procentų didinti išlaidas gynybai, o sustiprėjo po aštresnės nei kitų šalių vyriausybės kritikos karo veiksmams Irane, ir atsisakius amerikiečiams suteikti savo bazes kaip platformą smūgiams, o galiausiai D. Trumpui pagrasinus šalinti Ispaniją iš aljanso.
„Nei Trumpo, nei kuri kita administracija negali pamokslauti Ispanijai dėl įsipareigojimų transatlantiniam aljansui. Esame visur, kur mūsų prašoma būti. Bet kur nebūsime – tai neteisėto, tarptautinę teisę pažeidžiančio karo pusėje“, – teigė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.
Su Italijos premjere, kuriai pirmaisiais kadencijos metais D. Trumpas žarstė komplimentus, santykiai pašlijo dėl Vašingtono administracijos pamokymų popiežiui. Bet dabar konfliktas tarp ideologinių bendraminčių keliasi į naują lygį.
Italijos gynybos ministras sako – galimas karių išvedimas jam būtų nesuprantamas, kai pati premjerė prieš savaitę kalbėjo apie būtinybę stiprinti europinį NATO dėmenį.
„Manau, NATO turi išlikti vieninga. Reikia stengtis stiprinti NATO Europos ramstį – tai mes ir darome“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni.
Šiuo metu Italijoje Jungtinės Valstijos dislokavusios apie 12 tūkstančių kariškų, Ispanijoje – maždaug tris kartus mažiau.
