Veikli pensininkė Birutė Rainienė, būna, susiranda internete kokio Žmogaus Voro atvaizdą ar „Žalgirio“ klubo emblemą, išstudijuoja vaizdą ir viską perpiešia ant savo keptų meduolių. Tokios vaišės labai nudžiugina gimtadienius švenčiančius vaikus. Tačiau Birutės keptais skanėstais gardžiuojasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tarp jų buvo ir vestuvių svečių, ir net NATO viršūnių susitikimo dalyvių.
Ponia Birutė LRT.lt pasakojo, kad meduolius kepti išmoko dar vaikystėje, kai padėdavo tai daryti savo mamytei. Jos mama jų receptą gavo iš Ceikinių (Ignalinos raj.) kunigo šeimininkės. Pastaroji dar prezidento Antano Smetonos laikais buvo baigusi su namų ūkiu susijusius mokslus. Taigi meduoliai gaminami pagal receptą (jį rasite straipsnio pabaigoje), kuriam jau kone šimtas metų, o jų skoniu visi patenkinti ir mūsų laikais.
Beje, iš tos pačios tešlos kepami ir grybukai, kaštonai ar ežiukai, kuriuos daugelis atsimename iš savo vaikystės. Visgi pagrindinės liaupsės atitenka ne smetoniškajai tešlai, o Birutės ant kepinių piešiamiems vaizdams.
Pašnekovė sakė, kad išpiešti ant meduolių įvairius ornamentus jai padeda tai, kad seniau ji labai mėgdavo austi, audinių raštus ir panaudoja dekorui. Austi ji išmoko iš savo močiutės, pirmojo užsakymo sulaukė, būdama vos trylikos. Baigusi studijas pašnekovė dirbo įvairius darbus valstybinėse įstaigose – paskutinė jos darbovietė buvo Vilniaus savivaldybės Socialinio būsto skyrius, o laisvalaikiu ausdavo ir nerdavo vąšeliu. Taip pat savo kepiniais vis palepindavo savo tris vaikus, o dabar lepina ir šešis anūkus.
„Pavyzdžiui, vienas mano vaikas darželyje lankė „Drugelių“ grupę, per gimtadienį tortai buvo nepageidaujami, tad pagalvojau, kodėl gi grupės draugų nepavaišinus drugelio formos meduoliais“, – atsiminė pašnekovė.
Į pomėgį kepti meduolius Birutė ypač įsitraukė, kai nustojo dirbti, o užsakovų netruko atsirasti. Dabar jau yra kepusi simpatiškus meduolius ne vienai darželinukų grupei išleistuvių ar kitomis progomis. Ant meduolio gali atsirasti ne tik grupės pavadinimą simbolizuojantis piešinėlis, bet ir kiekvieno vaiko vardas.
Į Birutę neretai kreipiasi ir įvairių reprezentacinių renginių organizatoriai, ieškantys originalių suvenyrų, jie pageidauja, kad ant meduolių būtų užrašytas renginio pavadinimas ar uždėtas įmonės logotipas. Kartą Birutė gamino meduolius net 80 vestuvių svečių ir ant kiekvieno meduolio išraitė svečio vardą. Tose pačiose vestuvėse ji dar buvo paprašyta pamokyti svečius austi – gal jiems ir nelabai gerai sekėsi, bet pabandyti buvo įdomu. Pati pašnekovė dabar audimą atsimena vis rečiau, pirmenybę ji teikia meduoliams. Užtat austi išmokė savo marčią Simoną – ši to paprašė, pastebėjusi, kad kai pasakoja apie audimą, anytos akys nušvinta. Dabar marti audžia profesionaliai.
Tenka pasitelkti fantaziją
Įdomu stebėti, kaip Birutė savo meduolius dekoruoja. Ji glajumi tiesiai iš konditerinio maišelio mikliai brėžia linijas, kurios sudaro langelius, o paskui suskaičiuoja, kur yra centras, ir nuo jo pradeda dėlioti taškelius, primenančius audinio raštą. Pagirta, kad linijos jai išeina labai tiesios, ji kukliai atsakė: „Iš ryto jos būna tiesios, o popiet, kai pavargstu, jau primena kardiogramą.“
Kartais gavusi naują užsakymą kepėja turi pasukti galvą, kaip jį įgyvendinti. Būna, kad reikiamus užrašus ir piešinėlius sunku sutalpinti ant nediduko meduolio, o kartais ant norimos spalvos fono nesimato užrašo ir pan. Štai kartą Lietuvoje lankėsi lenkų kilmės žmonių ansamblis iš Brazilijos, Birutės buvo paprašyta ant meduolio atvaizduoti visų trijų šalių vėliavas ir audinio raštą – teko pasukti galvą, kaip viską sukomponuoti ir nesulieti vėliavų į vieną visumą.
Fantazijos prireikia ir norint išgauti reikiamą meduolio formą. Kepėja turi didelę dėžę įvairiausių formelių, kuriomis gali iš tešlos išspausti gėlytes, širdeles, žmogeliukus, įvairius gyvūnus ir kitką, bet kartais reikiamos figūrėlės vis tiek pritrūksta.
Štai sausio mėnesį devintąjį gimtadienį švenčiantis anūkas Tadas iš močiutės užsiprašė „Žalgirio“ klubo emblemą vaizduojančių meduolių (pernai berniukas svečius vaišino „Porsche“ automobilio ženklais). Klubo emblema vaizduojama ant skydo, tačiau tokios formelės nėra, tad Birutė sugalvojo, kad panaudos širdelės formą, o jos viršų nupjaus ir liks skydas, teliks išmokti piešti „Žalgirio“ emblemą. Varpelio forma pravertė, kai reikėjo iškepti skrybėlaites, tik varpelius kepėja kiek suplojo. Kai reikėjo vaiko krikštynoms pavaizduoti angelo sparnus, naudojo apverstos širdelės formą ir iš karto, kol tešla dar minkšta, išskyrė jos apačią į dvi dalis, išgaudama tinkamą siluetą.
Dažnai prireikia ir Lietuvos kontūrus primenančios formos meduolių – dėl to Birutės gyvenimo draugas Albinas geležinę angelo formą perlankstė taip, kad išeitų Lietuvos kontūras. „Ir aš kartais prisidedu prie jos meduolių gamybos, ne tik dirbu kurjeriu“, – nusišypsojo senjoras.
Jis pridūrė, kad neretai, kai nueina miegoti, žmona dar gamina meduolius, o kai jis atsibunda ryte, ji vėl juos gamina, mat, kai sulaukia didesnio užsakymo, turi smarkiai apriboti miego valandas. Štai kartą darbo buvo itin daug, nes sulaukė užsakymo pagaminti net 600 grybukų, jais buvo vaišinami ne šiaip kas, o Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo dalyviai.
Gulbė virto flamingu
Birutei patinka užsakymai, kai žmogus prašo pagaminti ką nors, ko ji dar nėra dariusi, nors tokiems ir prireikia daugiau laiko. Kol pavyksta išgauti reikiamą piešinį, ji kartais pasitreniruoja ir ant popieriaus, o paskui pereina prie bandymų su meduoliais. Kartais dalį jų sugadina, dekoruojami jie kartais lūžta. Brokuotus meduolius mielai suvalgo kepėjos šeimos nariai ir kaimynai.
Moteris meduolius puošia glajumi, kurį gamina pati, o nudažo pirktiniais maistinių dažų pigmentais. Glajų ji supila į internetu parsisiųstus konditerinius maišelius. Kartais, kai prireikia stambesnių iškilių figūrėlių, dar naudoja pirktinę cukraus masę, iš jos formelėmis išgauna gėlyčių ar paukštelių figūrėles. Kartą prireikė pagaminti meduolius su flamingais. Flamingo piešiniui sukurti ji naudojo rožinės spalvos gulbės figūrėlę, tik labiau palenkė kaklą ir pripiešė ilgas kojas.
Birutės meduoliai nuolat sulaukia komplimentų ir pastebėjimų, kad bus gaila tokią grožybę valgyti. Moteris prekiauja jais ir mugėje savo gimtajame Švenčionių krašte. Ten vieni žmonės kasmet nusiperka iš jos kokį įmantresnį meduolį, jį pasikabina namie ant balkio kaip suvenyrą. O sykį vienas kavinės šeimininkas jai pasakė, kad norėtų užsisakyti kokius 300 kilogramų meduolių per mėnesį, teko atsakyti, kad tai kruopštus rankų darbas, tad tiek iškepti nepavyksta ir per metus.
Moteris sakė, kad jai smagus ir meduolių dekoravimo procesas, ir tai, kad juos darydama jaučiasi reikalinga kitiems. Kadaise, dar studijų metais, per vieną renginį ji susibičiuliavo su poetu Justinu Marcinkevičiumi, šis diplomo įteikimo proga jai parašė eilutes: „Laimė būti reikalingam žmonėms / Ir jausti šviesą savo delnuose.“ Šias eilutes moteris vėliau išsiaudė ant rankšluosčio, nes jos jai atrodo prasmingos.
Gražiųjų meduolių receptas
Ponia Birutė sakė, kad jos iš mamos paveldėtas receptas – anokia paslaptis, ir mielai pasidalijo juo bei glajaus, kuriuo dekoruoja meduolius, receptu. Beje, lygiai iš tokios pačios meduolių tešlos ji kepa ir grybukus ar ežiukus, tik deda šiek tiek mažiau miltų, kad pilama į formą tešla būtų skystesnė, o meduoliams ji turi būti tiršta, juk reikės ją iškočioti ant stalo.
Svarbus recepto ypatumas – Birutė į tešlą deda tik kiaušinių trynius, ne baltymus (tryniai suteikia trapumo). Be to, meduoliams ji naudoja kiaulienos taukus, tuomet jie gali stovėti ilgai, net keletą mėnesių. Meduolių kepėja net atliko brangų tyrimą, jis parodė, kad taip paruoštų meduolių sudėtyje nėra hidrintų riebalų, taigi, jos sąžinė rami. Vietoje taukų galima naudoti ir sviestą, tačiau tada reikės kepinius suvalgyti daug greičiau.
Tešlai reikės:
kelių stiklinių miltų (tikslus kiekis labai priklauso nuo grietinės tirštumo ir kiaušinių dydžio),
5 kiaušinių trynių,
200 g kiaulienos taukų,
stiklinės medaus,
stiklinės cukraus,
100 g grietinės,
sodos,
žiupsnelio vanilinio cukraus.
Glajui reikės:
2 kiaušinių baltymų,
beveik 2 stiklinių cukraus pudros (vienam baltymui, kuris sveria 34 gramus, reikia 160 g cukraus pudros),
žiupsnelio citrinos rūgšties ar šaukštelio citrinos sulčių,
maistinių dažų pigmento.
Iš vakaro Birutė sumaišo cukrų ir trynius ir palieka pastovėti per naktį, kad gerai ištirptų (nors galima tai daryti ir tą pačią dieną). Kitą dieną ji į grietinę suberia sodą (soda Birutei patinka labiau, nors galima naudoti ir kepimo miltelius). Tuomet visus ingredientus gerai sumaišo, deda ant miltais pabarstyto stalo ir kočioja tešlą, iš jos formelėmis išgauna meduolius. Juos kepa orkaitėje, kol sukietėja.
Glajų ruošdama kepėja pirmiausia šlakelyje vandens ištirpina citrinos rūgštį, tada ją gerai sumaišo su baltymais ir cukraus pudra. Baltas glajus jau paruoštas, o jei norite spalvos, reikia pridėti maistinių dažų. Ilgiau pastovėjęs glajus kartais suskystėja, tuomet, kad būtų tirštesnis, į jį reikėtų papildomai įdėti cukraus pudros. O jeigu jis per tirštas, reikėtų įpilti šiek tiek parūgštinto vandens. Glajų supylus į konditerinį maišelį, galima piešti (Birutė naudoja maišelį su nedidele skylute be jokio antgalio).
Smagaus kūrybinio proceso!
