„Neseniai man kilo klausimas, kaip vaikui pasakoti apie Kalėdų Senelį? Ar jam nebus skaudu vėliau, kai jo tikėjimas gražia pasaka suduš, susidūrus su skaudžia realybe? Gal tai gali net ir sukelti nepasitikėjimą tėvais?“ – rūpinasi trimečio mama.
„Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė LRT.lt sakė: „Kiekviena šeima savo artimųjų rate kuria švenčių tradicijas, savo namų šventišką nuotaiką ir savo šventines istorijas. Kiek į visa tai norisi įnešti stebuklo jausmo – kiekviena šeima nusprendžia individualiai. Yra šeimų, kurios išvis neturi tradicijos laukti Kalėdų Senelio. Yra šeimų, kuriose jo dvasia keliauja iš kartos į kartą. Yra šeimų, kurios nutaria per daug neįsitraukti į kalėdinius ritualus, tačiau mielai leidžia tai atlikti darželiams ir mokykloms. Svarbu žinoti, kas yra artima jūsų šeimai.“
Kai nutariate, kad norisi įsileisti Kalėdų Senelio tradiciją į savo namus, svarbu suprasti, kad ši tradicija augs drauge su vaiku. Kai vaikas dar mažas mažutėlis, galbūt net nereikia pasakoti apie Kalėdų Senelį – pakanka leisti džiaugtis šventine nuotaika ir švenčių dovanojamu subruzdimu aplink.
Skaitykite kalėdines knygeles ir ten ieškokite šventinių užuominų, stebėkite, ką jūsų vaikas labiausiai įsimena, kas jam smalsu – galbūt jam net nebus įdomus pats Kalėdų Senelis, galbūt jis labiau domėsis elfais, kalėdinėmis dvaselėmis, kalėdozaurais ar tiesiog kalėdiškai pasipuošusiu savo mylimiausiu meškučiu, kuris netikėtai gali palikti dovanų po eglute. Taigi, stebėdami, kas jūsų vaikui yra mieliausia, galite ir kalėdinę tradiciją kurti drauge.
Kai vaikai jau vyresni, jie namo parsineša naujų istorijų ir patyrimų. „Leiskite tam vykti – tegul vaikas domisi ir žvelgia smalsiai į jį supantį pasaulį. Jei jis klausia, kodėl kitų namuose siaučia išdaigas krečiantys nykštukai, o pas jus – ne, galite pasiteirauti, kas tie nykštukai, kaip jie elgiasi, kas vaikui labiausiai įsiminė iš draugų pasakojimų, ar jam pačiam norėtųsi, kad jo namuose apsilankytų panašūs veikėjai.
Taip pat galite pasidalinti, kad skirtingose šeimose yra skirtingos tradicijos, pas vienus lankosi Kalėdų Senelis, pas kitus – nykštukai, pas trečius galbūt dar kokios kitos būtybės atkeliauja. Ką gali žinoti, visko tame stebukliniame pasaulyje vyksta šventiniu laikotarpiu“, – nuotaikingai pasakojo D. Baliulė.
Kai vaikai dar labiau ūgteli, gali kilti klausimas: štai, bendraklasis sakė, kad Kalėdų Senelio nėra. Kaip tai suprasti? Jei vaikui yra įprasta, kad Kalėdų Senelis šeimoje nėra svarbiausias dalykas, be kurio šventės sugriūtų, tuomet jis tai priima natūraliai. Jei vaikas viduje ramiai tiki tuo, su kuo jis užaugo, tuomet jokia frazė, išgirsta iš aplinkinių, nesudrebins jo tikėjimo pamatų. Tad svarbiausia – kad kalėdinės šventės suktųsi ne vien tik aplink Kalėdų Senelio ir dovanų gavimo ašį.
Jei vis tik nutinka taip, kad vaikas jautriai sureaguoja į iš išorės atkeliaujančias žinias apie tai, kas tikra ir kas ne, svarbu pabūti švelniai šalia jo. „Pabūkime su liūdesiu, ilgesiu, neteisybės jausmu ir pykčiu. Ir pamažu aptarkime, kad niekas niekada iki galo nežino, ar tai, kas rašoma pasakose, tai, kuo tikime patys, yra tik pramanas, mūsų vaizduotės vaisius, ar – vis tik kažkas, kas atsinešta iš gilios praeities ir turi prasmę šiandienai.
Žmonėms tikėjimas stebuklais padeda tikėti savo buvimu ir pasauliu, kuriame esame. Tad jei nebetikime Kalėdų Seneliu, galime tikėti šventine skraiste, kuri apgaubia mūsų namus kasmet, kai nutariame, kad norime tikėti švenčių dovanojamais stebuklais, šiluma ir gerumu“, – teigė D. Baliulė.
Vėliau, jau artėjant paauglystei ir vaiko pasauliui verčiantis aukštyn kojomis, pamažu kuriasi naujos namų švenčių tradicijos arba senosios keičia pavidalą. Šeimos nariai galėtų sutarti, ką įdomaus drauge nori nuveikti šventiniu laikotarpiu – galbūt aplankyti miesto eglutes, paskanauti karštos kalėdinės kakavos, drauge kepti kalėdinius sausainius ar drauge keliauti į kalėdinį koncertą, spektaklį. Galima sutarti, kad slapta išsitrauksite dovanų gavėją ar slaptąjį draugą, o gal skirsite laiko šventiniams stalo žaidimų vakarams.
„Ir kai Kalėdų Senelis jau seniai atsitraukęs į šalį, šventinė nuotaika ir tradicijos gali likti dar ilgam“, – pastebėjo „Vaikų linijos“ atstovė.
