Laimėjusi „Eurovizijoje“ 20-metė Celine Dion išgarsėjo visame pasaulyje. Šiandien ji žavi ne tik savo talentu, bet ir vidine stiprybe, atsiskleidusia sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis – vieninteliam mylėtam vyrui susirgus onkologine liga, jam mirus, o galiausiai ir pačiai sužinojus sergant itin reta liga, privertusia ją nežinomam laikui palikti sceną.
Praėjusį savaitgalį nuskambėjusioje „Eurovizijoje“ daug dėmesio skirta Kanados žvaigždei Celine Dion, pelniusiai Šveicarijai pergalę 1988-ųjų konkurse. Pastaraisiais metais dėl ligos atlikėja viešumoje matoma retai, tad pirmojo konkurso pusfinalio vakarą į žiūrovus ir gerbėjus kreipėsi vaizdo žinute.
C. Dion apgailestavo, kad negali būti Bazelyje, tačiau tikino, kad Šveicarija jos širdyje visada užims ypatingą vietą, nes kadais ja patikėjo ir suteikė progą būti Europos muzikos šventės dalimi. „Tai buvo akimirka, pakeitusi mano gyvenimą“, – dėkodama už palaikymą sakė ji.
Atlikėjos pergalė pagerbta specialiu pasirodymu – eurovizinėje scenoje dainą „Ne partez pa sans moi“ sudainavo keturi praėjusių metų „Eurovizijos“ dalyviai, tarp kurių – ir Silvester Belt.
Nepaisant to, iki paskutinės minutės buvo tikimasi, kad finalo vakarą ir pati žvaigždė pasirodys „Eurovizijos“ scenoje bei nustebins visus taip, kaip nustebino per 2024-ųjų Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymą, surengusi pasirodymą iš Eifelio bokšto.
Tai buvo pirmasis Celine Dion pasirodymas po to, kai 2022 m. gruodį pranešė atšaukianti suplanuotą koncertų turą Europoje dėl jai diagnozuoto reto neurologinio sutrikimo, sustingusio žmogaus sindromo (SŽS), sukeliančio raumenų sustingimą ir stiprius spazmus.
Apie savo ligą kanadiečių kilmės atlikėja pranešė socialiniuose tinkluose. „Dainavimas yra tai, ką labiausiai mėgstu daryti. Pasiilgau publikos ir koncertų, scenoje visada atiduodu visą save, deja, dabar to padaryti neleidžia sveikata. Tikiu, kad esu kelyje į pasveikimą“, – į gerbėjus tąkart viltingai kreipėsi ji.
Vėliau NBC atlikėja pasakojo, kad pirmieji ligos simptomai jai pasireiškė prieš daugelį metų, dar 2008-aisiais, kai viename koncerte Vokietijoje prarado balso kontrolę ir negalėjo dainuoti. Po to atsirado baimė eiti į sceną, atlikėja pradėjo vartoti dideles „Valium“ dozes.
Tiesa, tuo metu ji neįtarė apie savo ligą ir manė, kad atsiradę negalavimai tėra pervargimo pasekmė ir išsamesni tyrimai jai nebuvo atlikti, juolab kad kaip tik tuo metu rūpinosi vėžiu sergančiu vyru. Galiausiai sužinojusi tikslią diagnozę, ji sakė savo ligos slėpti nenorėjusi.
Atvirame interviu „Vogue“ ji prisiminė, kaip iš pradžių buvo sunku, kankino klausimai – kodėl jai teko ši liga, ar tai jos kaltė ir pan.
„Bet gyvenimas neduoda jokių atsakymų. Reikia tiesiog gyventi, – pasakojo atlikėja, jau ne vienus metus besimokanti gyventi su liga. – Aš sergu šia liga dėl nežinomos priežasties. Mano supratimu, turiu du pasirinkimus: arba treniruojuosi kaip sportininkė ir labai sunkiai dirbu, arba išsijungiu ir viskas baigsis, liksiu namie, klausysiu savo dainų, stovėsiu priešais veidrodį ir dainuosiu sau. Pasirinkau dirbti visu kūnu ir siela, nuo galvos iki kojų, su medikų komanda. Noriu būti geriausia, kokia tik galiu būti.“
Skaudžia istorija atlikėja dalijasi ir pernai pasirodžiusiame dokumentiniame filme „I am: Celine Dion“ (Aš esu: Céline Dion). Nors pristatydama filmą atlikėja kalbėjo apie naujai atrastą viltį dėl savo būklės ir dėkojo gerbėjams, sakydama, kad filmas yra „meilės laiškas“ kiekvienam iš jų, jis atskleidė itin skaudžią žvaigždės gyvenimo pusę – filmuojant dokumentiką atlikėją netikėtai ištiko ligos sukeltas raumenų spazmas.
„Statistiškai tikimybė, kad tai nutiks filmuojant, buvo nepaprastai maža. Niekas nesitikėjo, kad taip nutiks, net nesiruošėme tokiai situacijai. Kai tai nutiko, supratau, kad turiu daryti savo darbą, nors žmogiškoji mano dalis jautėsi labai nepatogiai. Bet aš tikrai tikiu dokumentikos galia ir tikiu, kad galime paveikti žmones, rodydami jiems tikrus, o ne pagal scenarijų sukurtus dalykus“, – tikino dokumentikos režisierė Irene Taylor.
Vėliau pati C. Dion primygtinai prašė šią sceną palikti juostoje. Tiesa, anksčiau ji yra pasakojusi, kad kai kurie spazmai būna ir dar stipresni – NBC ji pasakojo, kad dėl priepuolių jai netgi buvo lūžę šonkauliai.
„Sunku gyventi nežinant, kas laukia rytoj. Labai daug dirbu, o rytoj teks dirbti dar sunkiau. Bet yra vienas dalykas, kuris niekada nesibaigs, ir tai yra valia. Tai aistra. Tai svajonė. Tai ryžtas“, – tikino ji.
Apie savo ligą C. Dion sužinojo nespėjusi atsitiesti po kito itin skaudaus likimo smūgio – vyro Rene Angelilio netekties.
Kanadoje, Kvebeke, 14 vaikų šeimoje gimusi C. Dion buvo labai talentinga mergaitė. Jai buvo vos 12 metų, kai R. Angelilis įvertino jos talentą ir pradėjo su ja dirbti. Kaip rašoma people.com, jis netgi įkeitė savo namus, kad galėtų išleisti debiutinį 13-metės atlikėjos albumą „La voix du bon Dieu“, vėliau sulaukusį sėkmės Kvebeke ir padėjusį Celinai plėsti klausytojų ratą.
Iki tol tik gimtojoje Kanadoje ir Prancūzijoje žinoma 20-metė dainininkė 1988-aisiais atstovaudama Šveicarijai laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą.
Ši pergalė tapo savotišku lūžiu jos karjeroje ir išgarsino ją pasaulyje. Savotišku atskaitos tašku konkursas buvo ir žvaigždės asmeniniuose santykiuose.
Kaip pasakoja savo memuaruose „Celine Dion: My Story, My Dream“ (Celine Dion: Mano istorija, mano svajonė), naktį po pergalės ji pirmą kartą praleido su mylimu vyru R. Angelili. „Puoliau jam į glėbį, – prisipažino knygoje. – Vėliau tą naktį sėdėjau lovos galvūgalyje sulenkusi kojas po antklode. Buvau laiminga, kad esu su vyru, kurį myliu.“
Tiesa, interviu people.com Celine prisipažino, kad romantiški jausmai tarp jų užsimezgė kiek anksčiau – į pirmąjį pasimatymą jiedu nuėjo, kai Celine buvo 19-os, tačiau kurį laiką tai buvo laikoma paslaptyje dėl kylančios žvaigždės karjeros. „Aš tą meilę išgyvenau slapta. Kai sulaukiau tokio amžiaus, kad galėčiau pasisakyti žmonėms, tai buvo tarsi sprogimas. Meilė viską nugali“, – kalbėjo ji.
1993-aisiais pora viešai prakalbo apie savo santykius bei atskleidė esantys susižadėję, kitais metais iškėlė ir vestuves.
Tiesa, šeimos idilę vis temdė rimtos R. Angelili sveikatos problemos. 1999 m. Celine pranešė daranti pertrauką karjeroje, nes jos vyrui diagnozuotas gerklės vėžys. Kai po poros metų buvo pranešta, kad vyro liga yra remisijoje, pora atnaujino santuokos įžadus.
2001-aisiais gimė poros pirmagimis Rene-Charlesas. Anot C. Dion, sūnus suteikė jos gyvenimui prasmę ir tapo jos gyvenimo prioritetu. Net ir savo darbo grafiką ji derino prie sūnaus priežiūros. Tiesa, daugiau vaikų norėjusiems Celine ir Rene reikėjo apsišarvuoti kantrybe, prireikė ir medikų pagalbos, tačiau jų svajonė išsipildė – 2010-aisiais pasaulį išvydo dvyniai Nelsonas ir Eddy.
2014-aisiais R. Angelilio onkologinė liga vėl sugrįžo. Jis atsitraukė nuo savo pareigų, o Celine vėl atsitraukė nuo savo karjeros ir susitelkė į vyro priežiūrą. „Kiekvieną lašą savo jėgų ir energijos turiu skirti vyrui, turiu šį laiką skirti jam ir mūsų vaikams“, – žurnalui „People“ sakė ji.
„Bijau jo netekti, – vėlesniame interviu tam pačiam žurnalui kalbėjo atlikėja. – Turiu parodyti sau ir šeimai, kad esu stipri ir kad mums viskas bus gerai.“ Tiesa, ji atskleidė ir apie paskutinį vyro norą – mirti ant jos rankų. „Gerai, būsiu šalia ir tu mirsi ant mano rankų“, – pažadėjo ji. R. Angelili mirė 2016-ųjų sausį.
„Mano vaikams, man buvo labai sunku matyti, kaip mano gyvenimo vyras kasdien po truputį miršta. Kai jis išėjo, man palengvėjo. Jis buvo vienintelis vyras, kurį bučiavau, vienintelis, kurį mylėjau. Niekada nebūčiau su kitu.
Jis buvo mano gyvenimo vyras, partneris. Mes buvome viena. Taigi, kai jis nustojo kentėti, pasakiau sau, kad jam viskas gerai, jis nusipelnė nekentėti“, – CBS sakė C. Dion, ne kartą tikinusi, kad savo vyro greičiausiai ilgėsis ir gedės visą likusį gyvenimą. Praėjus penkeriems metams po jo netekties savo instagrame atlikėja rašė, kad nebūna dienos, kai apie jį nepagalvoja.
Save vadinanti šeimos žmogumi, C. Dion ne kartą sakė, kad sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis stiprybės semiasi iš savo vaikų, šeimos ir kiek gali stengiasi nenuleisti rankų. Šiandien daugeliui ji ne tik išskirtiniu talentu apdovanota atlikėja, išleidusi kone tris dešimtis albumų ir pelniusi ne vieną reikšmingą apdovanojimą, bet ir įkvepiantis stiprybės pavyzdys, žmogus, nepasiduodantis net tada, kai svyra rankos.
