Iki šiol neblėstančią menininkės Fridos Kahlo šlovę per gyvenimą lydėjo veriantis skausmas – ne tik fizinis, likęs po kraupios avarijos, kurios padariniai lydėjo iki mirties, bet ir emocinis: su mama ryšio taip ir neužmezgė, o santykiai su sutuoktiniu garsėjo dėl aršių konfliktų ir nuolat abiejų užmezgamų meilės romanų, spalvingų, kaip ir menininkės darbai.
Prieš 68 metus liepos 13-ąją F. Kahlo užgeso, tačiau jos legenda gyva iki šiol. Kaip tik liepos 6-ąją buvo paminėtos ir 115-osios jos gimimo metinės. Viena žymiausių pasaulio menininkių garsėjo savo kūryba ir iškalbingais autoportretais.
Vokiečio ir ispanės šeimoje gimusios Fridos gyvenimas nelepino nuo mažų dienų – su mama tvirtas ryšys neužsimezgė, o vaikystėje persirgus rimta poliomielito forma, dešinė jos koja liko plonesnė už kairiąją, ką ji visada bandė slėpti po ilgais sijonais, Raquel Tibol rašo biografinėje knygoje „Frida Kahlo: An Open Life“.
Skausmo jos paauglystėje taip pat netrūko. Ji pateko į avariją, per kurią susidūrė autobusas ir tramvajus. Fridos dubens kauluose įstrigo sulūžęs metalinis turėklas, lūžo nugarkaulis, kojos ir pėdos. Avarijos pasekmė – lėtiniai skausmai ir užsitęsęs lovos režimas.
Sunkių dienų palydovais tapo teptukas ir specialus molbertas, ant kurio ji galėjo tapyti gulėdama. Skausmas ir kančia liko ir jos darbuose – 1944 m. nutapytame paveiksle „Sutrupėjusi kolona“ ji pavaizdavo save su korsetu, kurį dėl avarijos padarinių nešiojo kone visa gyvenimą.
Audrų netrūko ir jos asmeniniame gyvenime – dėmesio centre neretai atsidurdavo ugningi santykiai su garsiu menininku, 20 metų už ją vyresniu Diegu Rivera. Jiedu susitiko F. Kahlo paprašius D. Riveros apžiūrėti ir įvertinti jos paveikslus, o 1929-aiais susituokė.
Netrukus po vestuvių pora apsigyveno Moreloso valstijos sostinėje Kuernavakoje, kur vyko ryškūs pilietinio karo judėjimai. Tai dar labiau sustiprino Fridos meksikietiškos tapatybės jausmą ir ji pradėjo pradėjo dėvėti tradicinius vietinių Meksikos valstiečių drabužius, pasakojama „Frida Kahlo: The Brush of Anguish“.
1930-aisiais Frida ir Diegas persikėlė į JAV. Tiesa, sutuoktiniai garsėjo nuolatiniais konfliktais, slaptais, o kartais ir pusiau atvirais nesantuokiniais ryšiais. Manoma, jog būtent ten menininkė užmezgė meilės romaną su vengrų kilmės amerikiečių fotografu Nikolu Muravjovu.
Nors pora gyveno tarp Meksikos ir JAV, kaip pasakojama biografinėje knygoje „Kahlo“, Frida Amerikos nepamilo, amerikiečius vadino nuobodžiais, ją erzino atskirtis tarp skurstančiųjų ir besišvaistančiųjų linksmybėms. Jos laiką JAV apsunkino ir nėštumas. Moteris jau anksčiau buvo pasidariusi abortą, tad ir šįkart nusprendė pasielgti taip pat. Tačiau atliktas abortas nebuvo veiksmingas. Ji nusprendė pasilikti vaikelį, bet šis taip ir negimė – ji patyrė persileidimą.
1933-asiais D. Riviera dar norėjo pasilikti JAV, tačiau Frida ilgėjosi namų, tad pora sugrįžo į Meksiką. Čia jie įsikūrė naujame name, sudarytame iš dviejų dalių, sujungtų tiltu. Fridos namo pusė buvo mėlyna, o D. Rivieros – rožinė ir balta. Namai netrukus tapo menininkų susibūrimų vieta.
Gyvenimu Meksikoje D. Riviera patenkintas nebuvo, tad paguodą surado jaunesnės Fridos sesers Cristinos glėbyje. Tai itin įskaudino Fridą. Ji išsikraustė iš poros namų ir rimtai galvojo apie skyrybas. Vis tik galiausiai ji susitaikė ir su seserimi, ir su vyru, ir sugrįžo į savo namus.
Vis tik po ketverių metų, 1939 m., jiedu išsiskyrė, tačiau ir toliau bendravusi pora 1940-aisiais vėl susituokė. Nors jų santykiai kiek aprimo, abu mylimieji ir toliau mezgė romanus su kitais, rašoma knygoje „The Life of Frida Kahlo“.
Skausmai ir toliau lydėjo kūrėją, nuolat kankino sveikatos problemos, todėl ji puolė į depresiją. Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji jau negalėjo ilgai išstovėti ar išsėdėti. Nors JAV jai buvo atlikta operacija, menininkė nesilaikė gydytojų nurodymų ir savęs netausojo. Dar viena operacija jai buvo atlikta Meksikoje, tačiau ir ją lydėjo infekcijos ir komplikacijos, tad moteris nemažai laiko praleido ligoninėje, o namuose judėti galėjo tik su vežimėliu ar ramentais. Tamsuma prasiveržė ir į jos kūrybą.
1953 m. F. Kahlo sveikata visai pašlijo. Į surengtą savo darbų parodą ji atvyko greitosios automobiliu, į salę buvo įnešta gulėdama lovoje. Tais metais buvo amputuota gangrenuoti ėmusi F. Kahlo koja, vėliau menininkė susirgo plaučių uždegimu.
Pasveikusi po kelių mėnesių F. Kahlo buvo išrašyta iš ligoninės, tačiau nesilaikė gydytojų rekomendacijų, tad jos sveikata prastėjo toliau, ji negalėjo gyventi be didžiulių nuskausminamųjų dozių. F. Kahlo negyva savo namuose buvo rasta 1953 m. liepos 13 d., jai buvo 47-eri.
Kaip rašoma „Frida Kahlo: The Brush of Anguish“, prieš mirtį F. Kahlo mylimajam D. Riverai įteikė žiedą – dovaną artėjančių tuoktuvių metinių proga. Nors iki šventės dar buvo likusios kelios savaitės, F. Kahlo vyrui prisipažino jaučianti, kad greitai turės jį palikti. D. Rivera net kelias savaites negalėjo susitaikyti su mylimosios netektimi, gydytojams ilgai teko įtikinėti menininką, kad jo mylimoji nebenubus.
