Su virtuvės virtuoze Beata Nicholson kalbėjęs autorius, rašytojas, žurnalistas ir vertėjas Rytis Zemkauskas džiaugiasi, kad nebuvo paprašytas ko nors pagaminti. Tačiau papasakoti apie Kauną – prašau, ne bėda. „Aš esu didžėjus. Galėčiau save pavadinti Kauno Žvėries didžėjumi“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ apie savo inicijuotą projektą, sukurti Kaunui Žvėries legendą, kalbėjo R. Zemkauskas.
„Mitinis Kauno Žvėris“ yra Kauno pasakojimo projektas, prie kurio R. Zemkauskas prisidėjo labai reikšmingai. Pakalbėti apie Kauną pasikviečiau Kauno faną ir Kauno Žvėries tramdytoją, autorių, žinovą. „Kaip prasidėjo Žvėries legenda?“ – klausė žurnalisto Beata.
„Vilnius turi legendą – vilkas ant kalno sukaukė, pažadino žynį. Ne tik Vilnius turi, miestai turi. Tai atsirado iš poreikio. Kauno istorija yra fragmentiška ir ją suprantame fragmentiškai. Būta nežinomų, įdomesnių gabaliukų. Kas juos jungia, kas padaro miestą vientisu pasakojimu nuo neatmenamų laikų pradžių pradžios iki įsivaizduojamos pabaigos? Kas galėtų sujungti?
Miestai turi mitologinių būtybių. Daugybė miestų tai turi. Kauno Žvėries pasakų knygoje, kurią sudarėme, yra papasakota apie tuos miestus. Milanas turi Bišonę, ji gyvena. Ar Meliuzina Marselyje. Ar Vodnikai Slovakijoje, ar Čekijos Brno drakonas. Galų gale, Krokuvos Smok Vavalsky, kuris gyvena po Vavelio pilimi. Ant jo kūno kojas sarkofage yra susidėjęs Jogaila. Vavelio katedroje jį rasite. Iš esmės ant mitologinės būtybės valdovo kojos sudėtos. Tai buvo noras surinkti visas Kaune esančias legendų, pasakojimų nuotrupas ir sujungti į kažkokį vientisą pasakojimą. Tetrūko, kad atsirastų iš įvairių detalyčių sudaryta būtybė“, – apie Kauno Žvėries paieškas ir užuomazgas kalbėjo R. Zemkauskas.
Knygų autorius atkreipė dėmesį, kad ieškant būtent tos būtybės, norėjosi suteikti jai daugiau šarmo, ne tik užsispyrimo ir nirtulio. Kad būtų ir patrauklus, ir baugus, būtinai gudrus ir paslaptingas, svarstė R. Zemkauskas: „Kauno Žvėris yra paslaptingas, jis turi požemių miestą. Požemių miesto legenda visada buvo Kaune. Tai labai stipri Kauno legenda. Karalaitės, požemiuose gyvenančios su savo prakeikta kariuomene, legenda.Viskas sudaryta iš esamų detalyčių.“
Zemkauskas save įvardija didžėjumi – rašytojas galėtų save pavadinti Kauno Žvėries didžėjumi.
Per pasaką, anot Beatos pašnekovo, suaugusiajam ar vaikui galima pristatyti kultūrą. Apie tai jau kalbėta daug metų. Rašytojas svarsto, kad nuo to pagerėtų kiekvieno žmogaus kasdienis gyvenimas kad pagerėtų.
„Kuo daugiau žmonių įsitrauks. Su savo skirtingomis nuomonėmis. Net gali nieko nenusimanyti apie kultūrą, nežinoti skulptorių, dailininkų pavardžių ir panašiai, bet dalyvauti ir tą patirti. Žinoti gerai, bet neprivaloma. Norėti sužinoti būtų gerai“, – kas svarbiausia, norint susipažinti su kultūra, pasakojo R. Zemkauskas.
Kaip pažinti Kauną?
„Ryti, aš gyvenu Vilniuje, esu labai smalsi, Kauno fanė“, – kalbėjo Beata, pridurdama, kad nuvykusi į Kauną jaučiais kaip išvykusi į užsienį, nes ten smagu ir gera. – „Duok receptą, gaires, kaip patirti Kauną visais 2022 metais. Kaip susiplanuoti savaitgalį?“
„Pirmiausia, atvykus į Kauną ir lankant Europos kultūros sostinės vietas ir renginius, nepamiršti galvoti apie savo miestą. Ką matau čia sau naudingo? Ne tik tai, ar mane asmeniškai nudžiugino. Tokio tikslo neturime. Turime tikslą kurti visokius kultūrinius pavyzdžius, visokius įrankius. Vieni prilimpa kiti – ne. Taip ir turi būti. Tai yra pasiūlymai.
Gali galvoti – taip galima pas mus padaryti. Turime didžiųjų renginių trilogiją, vienas iš jų jau įvyko. Pirmasis – „Sukilimas“ visko. Visos sumaištingos istorijos ir sumaištingų matymų. Gegužės 22-ąją kitas ciklas – „Santaka“. Pats žodis sako, kad kažkas suteka į vieną. Įvyksta kažkoks raminantis veiksmas. Galiausiai lapkričio gale bus „Sutartis“, – apie dar laukiančius vertus dėmesio Kauno, kaip kultūros sostinės, renginius kalbėjo žurnalistas.
Pasak jo, visas renginio scenarijus yra paprastoji dramaturgija. Lygiai tas pats kaip Šekspyro dramose, kaip Holivudo kine. R. Zemkausko įžvalgomis, tai yra herojaus kelionė, o miestas ir yra herojus.
Įtampa tarp Vilniaus ir Kauno
Nuolat juntama Vilniaus ir Kauno įtampa R. Zemkausko nestebina. Pasak žurnalisto, taip jau pasaulis yra padarytas. „Mes visi mėgstame konkurenciją, lyginti. Žmogus taip padarytas. Dėl to kai kurie dalykai nepavyksta, kai bandoma sunaikinti konkurenciją ir pasakyti, kad visi vienodi. Mes ne vienodi. Mes norime būti geresni vieni už kitus. Kitaip sakant, tai yra periferijos
ėjimas į įsivaizduojamą centrą. Nes jei sėdžiu Paryžiuje, tai Vilnius... Jei sėdžiu Niujorke, tai Paryžius... ir taip toliau. Mano supratimu, tai tam tikras sportas. Sportas yra geras simbolis. Britai tą turi“, – mintimis dalijosi laidos „Beatos virtuvė“ svečias.
Anot B. Nicholson pašnekovo, mes konkuruojame, rungtyniaujame, o vakare susėdame prie stalo aptarti ir tai – žavinga: „Tada mes ir vieni, ir kiti tampame geresni. Nereikia būti kauniečiu ar vilniečiu, reikia stengtis būti laimingu ir geru žmogumi.“
Paklaustas, kas jį veda į priekį, R. Zemkauskas atsako – jam tiesiog patinka tai, ką jis daro, ypač kurti laidas televizijoje: „Todėl, kad kalbėtis su žmonėmis yra įdomu, ir todėl, kad gali kitiems parodyti žmogų. Tai mano džiaugsmas. Noriu, kad mano pašnekovą žmonės išgirstų, pamiltų, pamėgtų. Išgirstų, ką pasakė pašnekovas. Man tai svarbiausia“, – apie akstiną dirbti kalbėjo žurnalistas.
R. Zemkauskas tikina esantis savo pašnekovo reklamuotojas: „Pats didžiausias. Galiu bet ką padaryti, kad tik įtikčiau auditorijai, kad patiktų tas pašnekovas.“
Visas pokalbis – kovo 4 d. laidos „Beatos virtuvė“ įraše.
