Artimo žmogaus apkabinimas vaikams iš tiesų gali veikti kaip vaistas. Tiesa, kai kada gali atrodyti, kad tėvų inicijuotas fizinis kontaktas, užuot buvęs raminančiu ir paguodžiančiu, vaikui tampa keliančiu nerimą, rašo CNN. Būtent todėl geriausia vaiko tiesiai šviesiai paklausti: „Ar nori prisiglausti?“. O štai paaugliams geriausia užduoti kitokį klausimą – „Ar galiu tave apkabinti?“.
Staigių pokyčių ir užsitęsusio netikrumo laikais galima teigti, kad daugeliui vaikų ir suaugusiųjų dabar labiau nei bet kada reikia apsikabinimų. Tačiau galimybių gauti raminantį fizinį kontaktą pastaruoju metu yra ženkliai sumažėję, nes siekdami apsisaugoti nuo COVID-19, žmonės laikosi fizinio ir socialinio atstumo.
„Teigiamas kontaktas padeda nuraminti nervų sistemą ir vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, – CNN sakė Ohajo valstijoje dirbanti klinikinė psichologė Lisa Damour, besispecializuojanti paauglių mergaičių raidoje. – Problema ta, kad vaikams, o ypač paaugliams, labai daug reiškia fizinis kontaktas su bendraamžiais. Fizinės imtynės, pasibaksnojimai, sėdėjimas arti vienas kito – pandemijos metu tai ne tik buvo nerekomenduojama, tikintis, kad vaikai laikysis tinkamo atstumo, bet ir kontroliuojama.“
Anot psichologės, fizinio kontakto stoką vaikams, netekusiems galimybės kartu žaisti, sportuoti ir bendrauti, gali kompensuoti artimiausi šeimos nariai. Tačiau ne visos šeimos turi vienodą apkabinimų kultūrą, be to, pandemijos metu susidūrusios su visa virtine nerimą ir susirūpinimą keliančių dalykų, jos gali tiesiog nepastebėti ženklų, kad jų vaikams reikia papildomos šilumos ir meilės.
Įsileiskite į namus apkabinimus
Kai buvusios švietimo darbuotojos Suzanne Barchers sūnus buvo labai mažas ir pradėdavo pykti, ji čiupdavo knygą ir, pasisodinusi jį ant kelių, imdavo skaityti. Galbūt berniukas tiksliai nežinojo, ko jam reikia, arba negalėjo to pasakyti žodžiais, tačiau fizinis kontaktas su mama padėjo patenkinti jo emocinius poreikius.
„Sulaukęs ketverių jis sustodavo, supratęs, kad jau netrukus patirs pykčio priepuolį, ir sakydavo: „Mama, manau, man reikia knygos“, – CNN pasakoja mokomųjų knygų vaikams autorė S. Barchers.
Apsikabinimų kultūra šeimoje, taip pat vaiko asmeniniai pomėgiai, gali nulemti sprendimus, kaip užtikrinti daugiau komforto visiems šeimos nariams.
„Kai kurie vaikai patys ieško meilės, kiti gi laukia, kol aplinkiniai supras jų siunčiamas užuominas ir signalus, pavyzdžiui, kai jie yra sunerimę ar nusivylę, – sako klinikinė psichologė ir Kalgario universiteto (Kanada) vaikų raidos docentė Sheri Madigan. – Siekiant, kad vaikai iš tiesų jaustųsi saugūs, labai svarbu yra suprasti ir atliepti jų poreikius.“
Vienas iš būdų teisingai suprasti vaiko užuominas yra užduoti klausimus.
„Tai labai paprasta – jaunesnių vaikų galima tiesiai šviesiai paklausti: „Ar nori prisiglausti?“ Ir svarbu aiškiai parodyti, kad priimsite ir neigiamą atsakymą. Jokių įsižeidimų, – sako L. Damour. – Paauglių, ypač jei jiems skauda, geriau yra klausti: „Ar galiu tave apkabinti?“.
Tačiau dažnai vaikai ne tik skirtingai išsako meilės poreikį. Gali skirtis ir tai, kokio artumo jiems reikia. Visgi juos supantys suaugusieji vis tiek gali kūrybiškai patenkinti jų emocinius poreikius.
Tai gali būti mažas meilės raštelis jų priešpiečių dėžutėje, pasigrūmimas ant sofos ar susispietimas iš antklodės pasistatytoje tvirtovėje.
Apkabinimai turi būti skirti jiems, o ne kam kitam
Viena iš svarbiausių tinkamo, naudingo fizinio kontakto sąlygų yra tai, kad jis turi būti paskatintas vaiko, o ne apsikabinti norinčio tėvo ar globėjo, CNN aiškina L. Damour.
„Antraip tai turės priešingą poveikį, nei mes norėtume savo vaikams, – sako ji. – Fizinis kontaktas, užuot buvęs raminančiu ir paguodžiančiu, taps keliančiu nerimą.“
Štai čia, anot Sh. Madigan, ir išryškėja vaiko užuominų skaitymo svarba. Jei matote, kad jūsų vaikas jaučia įtampą ar yra nusiminęs, gali būti laikas susikurti savo emocinį žodyną ir pasiūlyti jam meilę, o ne ją primesti.
„Apie kontaktą derėtų kalbėti akis į akį ir tiesiog paklausti: „Kaip tau sekasi? Ar galiu kuo nors padėti?“ – sako Sh. Madigan.
Vaikų kūno autonomijos stiprinimas yra svarbus užtikrinant, kad šiuo metu jūsų apkabinimai būtų veiksmingi ir raminantys, bet taip pat paskatintų jų gebėjimą ateityje įspėti apie netinkamą ir nepageidaujamą fizinį kontaktą, aiškina S. Barchers.
„Manau, kad toks pokalbis turėtų vykti malonioje aplinkoje, kai vienas iš tėvų, atsižvelgdamas į vaiko amžių, klausia: „Su kuo tu jautiesi patogiai?“ – rekomenduoja S. Barchers. – Mes nenorime gąsdinti vaikų, tačiau verta jiems paaiškinti, kas yra geras apkabinimas ir kas yra netinkamas apkabinimas.“
Pagarba kito žmogaus kūnui
Mokant vaikus, kad kiti turėtų gerbti jų kūną, ir taip pradedant pokalbius apie apkabinimus, taip pat būtų galima pakalbėti apie pagarbą jų bendraamžiams.
Prieš pandemiją vaikai neretai pribėgdavo prie savo bendraamžių žaidimų aikštelėje ir čiupdavo juos į glėbį ilgam apsikabinimui. Kai kurioms šeimoms gali būti priimtina apsikabinti su įvairiais žmonėmis, ne vien šeimos nariais, tačiau vaikai turėtų nepamiršti, kad kitiems žmonėms tai gali atrodyti keista ar net nepriimtina, rašo CNN.
O šiuo metu, kai daugelyje žmonių susibūrimo vietų dėvimos veido kaukės, gali būti sunku suprasti žmogaus veido išraišką, rodančią, ar apsikabinimas jam yra priimtina bendravimo forma, aiškina S. Barchers.
Vietoj vaizdinių užuominų S. Barchers rekomenduoja tėvams ir globėjams padėti vaikams išsiugdyti žodinius signalus, kad jų nestebintų klausimas „Ar galiu tave pasikabinti?“, o sulaukus neigiamo atsakymo, pasiūlyti žodinį palaikymą ar paguodą.
Nors užsitęsus COVID-19 pandemijai vis dar lieka nemažai kliūčių fiziniam meilės demonstravimui, pasak CNN kalbintų ekspertų, labai svarbu vienas kitam pasiūlyti tinkamas paguodos formas, o suaugusieji turėtų imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs ir mylimi.
