Supratimas, kad žmogus turi ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą yra gana didelis, kalbėdamas apie tai, ką karantinas atnešė gero, sako psichologas, Žmogaus studijų centro partneris Justinas Burokas. Anksčiau organizacijos pirko darbuotojams abonementus į sporto klubą, dabar organizuoja ir psichologines konsultacijas, pažymi jis.
Jau kone metus leidžiame tarp keturių sienų – metas pagalvoti, ką karantinas atnešė mums ir gero. Pagalbos linijų daug, skambučių – taip pat, tačiau karantinas turi ir teigiamą savo pusę. Anot psichologo, vienas iš dalykų, dėl kurių turėtume džiaugtis, yra tai, kad didėja žmonių emocinis stabilumas.
„Žmogaus studijų centro atliekami tyrimai rodo, kad, deja, nerimo, įtampos lygiai yra nemaži, bet žiūrint į šitą situaciją iš pozityviosios pusės galima matyti, kad žmonės atranda, jog žmogus turi jausmus. Ilgą laiką gyvenome įprastu ritmu, dažniau galvodavome apie fizinę sveikatą. Žmonės galvodavo, kaip nueiti į sporto klubą, pasidaryti masažą, dabar pradedame matyti ir savo emocinę dalį, kuri turi didžiulės įtakos mūsų gyvenimui: ne tik tam, kaip jaučiamės, bet ir kiek kažkaip jausdamiesi galime padaryti darbe, asmeniniame gyvenime“, – mintimis dalijasi J. Burokas.
Pasak jo, iš šio emociškai sudėtingo periodo galėtume išsinešti būtent tai – toliau kreipti dėmesį į emocijas. Žmonės linkę emocijas padėti į šoną – jau prieš 20-metį emocinio intelekto samprata leido suprasti, kad norint gyventi darnesnį gyvenimą ir pasiekti geresnių rezultatų būtina atsigręžti į tai, ką jauti.
„Ilgą laiką kreipimasis pas psichologą buvo kažkas gėdingo. Dabar tai įgauna kitą spalvą. Visi pamatėme, kad esame žmonės, susiduriame su įvairiais iššūkiais, neišsprendus savo emocinių kompetencijų dalykų labai sunku judėti į priekį.
Dažnai žmonės investuodavo į vadinamųjų kietųjų kompetencijų lavinimą, dabar atranda, kad tos kietosios kompetencijos, deja, gali visos nueiti šuniui ant uodegos, jeigu neturi stiprių emocinių kompetencijų. Mokykloje vaiką gali mokyti skaičiuoti, rašyti, fizikos, chemijos, bet jeigu jis tuo metu klasėje sėdi liūdnas, jis neparodys savo gebėjimų. Tą patį pradedame matyti kasdienoje“, – atkreipia dėmesį psichologas.
Žinoma, lietuviai pasižymi santūrumu, tad tai nereiškia, kad privalome elgtis kaip pietiečiai, keisti savo charakterio ir audringai reikšti emocijas. Pasak J. Buroko, emocijų reiškimas ir toliau gali išlikti santūrus, bet svarbu emocijas „pakelti“: pajausti, pamatyti, įvardyti, įprasminti.
„Kai tik emocijos tampa įprasmintos, įvardytos, jos žymiai lengviau valdomos. Netgi dabar pandeminėje situacijoje galime pasakyti: man neramu, jaučiu įtampą, stresą. Tada galime pradėti galvoti, o ką su tuo daryti? Suprasdami, kad tokioje situacijoje gali kilti įtampa, stresas, kaip sau geriausiai galite padėti?
Be abejo, jeigu laikysiu save pusę metų uždarytą tarp keturių sienų, niekur neiškišiu nosies, bus sudėtinga; jeigu nepalaikysiu socialinių santykių, bus sudėtinga; jeigu dirbsiu 24 val. per parą ir nedarysiu pertraukų, bus sudėtinga. Tada galime eiti prie konkrečių sprendimų – sprendimai atsiras tada, kai pradėsime jausti, pripažinti, kad jausmai egzistuoja, o ne neigsime, o paskui naktį prabusime išpilti šalto prakaito ar pajusime, kad prasideda panikos ataka“, – tvirtina pašnekovas.
Supratimas, kad žmogus turi ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą yra gana didelis. Kaip niekada anksčiau tą pradėjo atrasti ir organizacijos – tai taip pat svarbus atradimas. Anksčiau organizacijos pirko darbuotojams abonementus į sporto klubą, dabar organizuoja ir psichologines konsultacijas, pasakoja J. Burokas.
„Galvoju, gal nereikėjo laukti pandemijos? Jeigu visą laiką kreiptume dėmesį į savo emocinę sveikatą, atėjus pandemijai neturėtume tokių emocinių rezultatų, kokius turime dabar“, – teigia Žmogaus studijų centro partneris.
Tad paklauskite savęs, kaip šiandien jaučiatės, užsirašykite, paanalizuokite savo emocinę savijautą. Jeigu nepavyksta, visada galite paprašyti pagalbos specialistų. Taip pat nepamirškite paklausti ir vaikų, kaip jie jaučiasi, padėkite jiems suprasti, kaip jie jaučiasi.
Plačiau – vasario 23 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
