Sekmadienį Vilniuje prasidėjo vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio renginių – Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Jis atidarytas Šv. Mišiomis ir iškilminga procesija, kurios metu sostinės gatvėse skambėjo giesmės bei maldos.
Šv. Mišias Katedros aikštėje aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, dalyvavo daugiau nei 30 vyskupų, kunigų ir kitų tarnautojų iš įvairių pasaulio valstybių.
Bendroje maldoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas su žmona Vismante Benkunskiene, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, naujasis Konstantinopolio patriarcho egzarchas Lietuvoje vyskupas Panaretas Psaravtis, Maltos ordino didysis magistras Johnas Timothy`is Dunlapas.
„Šiandien per Vilniaus gatves eis ne idėja, ne simbolis, ne sena religinė tradicija. Šiandien per miestą eis gyvas Kristus. Tas pats Kristus, kuris per Paskutinę vakarienę pasakė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.“ Tas pats Kristus, kuris nešė kryžių Jeruzalės gatvėmis. Tas pats Kristus, kuris po prisikėlimo parodė apaštalams savo žaizdas. Tas pats Kristus, kuris šiame mieste šv. Faustinai apsireiškė kaip Gailestingumo Viešpats“, – tikintiesiems Šv. Mišiose sakė G. Grušas.
Po Šv. Mišių gausybė susirinkusiųjų leidosi į Eucharistinę procesiją per istorinį miesto centrą iki Išganytojo kalvos Rasose. Ji sustojo keturiose vietose, kuriose skambėjo Evangelijos skaitiniai, malda ir palaiminimas miestui. Stotelėse taip pat laukė altoriai, ant kurių monstrancijoje statytas Švenčiausiasis Sakramentas.
Procesijos finišo vieta pasirinkta simboliškai – čia daugiau kaip tris šimtmečius liudyta Gailestingumo žinia. Nors sovietmečiu Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vienuolynas buvo paversti kalėjimu, šiandien jie vėl atgimsta kaip maldos bei vilties erdvė.
Kongreso organizatorių teigimu, Vilnius tokių eisenų tradiciją puoselėja jau šimtmečius. 19 amžiuje, po 1863 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė religines procesijas viešosiose miesto erdvėse. Draudimas buvo panaikintas tik po 1905 metų politinių permainų.
1906-ųjų birželį Vilnius išgyveno istorinę dieną – po 40 metų pertraukos įvyko pirmoji vieša Devintinių procesija. Miesto gatvės buvo išpuoštos žalumynų girliandomis, namų languose kabėjo šventųjų paveikslai, balkonai buvo išdabinti audiniais ir kaspinais. Tūkstančiai žmonių lydėjo eiseną nuo Katedros per Pilies, Dominikonų ir Vilniaus gatves.
„Procesija yra kvietimas padaryti Jėzų esantį mūsų gyvenimo keliuose, kad Eucharistijos šviesa apšviestų mūsų šeimas, aplinką ir tarpusavio santykius. Drauge Eucharistinė procesija pratęsia šv. Mišių šventimą: pašventinta ir perkeista Duona išnešama į miesto gatves, kad krikščionių tauta galėtų viešai paliudyti tikėjimą ir pagarbą Švenčiausiajam Sakramentui“, – skelbia organizatoriai.
Portalas LRT.lt primena, kad Pasaulinis Gailestingumo kongresas vyks birželio 7–12 dienomis. Vilniuje susiburs tūkstančiai piligrimų, evangelizatorių, dvasininkų ir bendruomenių lyderių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Kongreso metu vyks tarptautinė konferencija, dešimtys susitikimų mieste, koncertai, maldos renginiai ir išskirtinių pasaulio Bažnyčios svečių pranešimai.
Šiųmečio kongreso tema – „Statome Gailestingumo miestą“. Renginio programa kvies kalbėti apie žmogui šiandien aktualias temas: viltį, vienatvę, atleidimą, ligą, karo traumą, priklausomybes, šeimos santykius, socialinę atskirtį ir konkrečius gailestingumo darbus.
Kongresą organizuoja Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterija ir Vilniaus arkivyskupija.
Taip pat skaitykite
Pasauliniai Apaštaliniai Gailestingumo kongresai – tai kas trejus metus vis kitoje šalyje vykstantys Katalikų Bažnyčios susitikimai, kuriuose skelbiamas ir liudijamas Dievo gailestingumas. Pasauliniai renginiai jau vyko Romoje, Italijoje (2008), Krokuvoje, Lenkijoje (2011), Bogotoje, Kolumbijoje (2014), Maniloje, Filipinuose (2017) ir Apijoje, Samoa (2023).
Šv. Mišių ir Eucharistinės procesijos akimirkos – fotogalerijoje!
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
