Į nedidelį medinį namelį Vilniaus Antakalnyje kasmet užsuka tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Tarp jų – piligrimai iš JAV, Italijos, Prancūzijos, Filipinų, Čilės, Naujosios Zelandijos ar Indonezijos. Daugelis jų į Vilnių atvyksta vedami vieno tikslo – pamatyti vietą, kurioje gyveno šventoji Faustina ir kur atgimė Dievo Gailestingumo žinia.
Paradoksalu, tačiau dažnas vilnietis apie šią vietą išgirsta tik atsitiktinai.
„Lietuviai dažnai ateina pirmą kartą ir prisipažįsta beveik nieko nežinoję apie Šv. Faustiną. Nebenustembi, kad žmogus gyvena visai netoliese, bet šią vietą atranda tik dabar“, – pasakoja Vilniaus Piligrimų centro projektų vadovė Vilija Vareikienė.
O štai piligrimai iš kitų pasaulio kraštų dažnai atvyksta jau puikiai žinodami Vilniaus reikšmę ir norėdami pamatyti būtent Antakalnyje pasislėpusį Šv. Faustinos namelį: „Kartais nustembi supratęs, kad žmogus, atvykęs iš kito pasaulio krašto, apie Dievo Gailestingumo žinią žino daugiau ir ją išgyvena giliau nei tu pats.
Honkongiečiai liudija, kad jie turėjo namuose Gailestingojo Jėzaus paveikslą ir namas nuo taifūno buvo išgelbėtas. Čilietė dalijasi, kaip pasveiko nuo sunkios ligos. Tai liudija, kad Dievo Gailestingumo žinia pasiekė net tolimiausius pasaulio kampelius“, – sako Vilija.
Būtent Vilniuje (...) nutapytas pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas, pirmą kartą paminėta Dievo Gailestingumo šventė, Vilniuje užrašyta ir Gailestingumo vainikėlio malda, kuria šiandien meldžiasi žmonės visame pasaulyje
Tad nieko keisto, kad šiame namelyje jau apsilankė piligrimai iš daugiau nei 90 pasaulio šalių visuose žemynuose. Netrukus Vilnius vėl atsidurs pasaulio katalikų dėmesio centre – į Pasaulinį Apaštalinio Gailestingumo kongresą susirinks dalyviai iš viso pasaulio. Jiems Lietuvos sostinė yra ne tik dar vienas Europos miestas. Tai vieta, kurioje atgimė viena reikšmingiausių mūsų laikų žinių.
Šventoji lankosi pas psichiatrą
Šventoji Faustina Kovalska Vilniuje gyveno daugiau nei trejus metus – 1929-aisiais ir 1933–1936 metais. Tuo metu niekas negalėjo numatyti, kad paprasta vienuolė po kelių dešimtmečių bus paskelbta šventąja, o jos vardas taps žinomas visuose žemynuose.
Niekas negalėjo numatyti, kad paprasta vienuolė po kelių dešimtmečių bus paskelbta šventąja, o jos vardas taps žinomas visuose žemynuose.
„Jos nuodėmklausys kun. Mykolas Sopočka, kitas svarbus šios istorijos dalyvis, vienuolę Faustiną (dabar jau šventąją) nusiuntė pas psichiatrą. Jis negalėjo patikėti jos vizijomis. Tačiau gydytojai pripažino, kad ji sveika, todėl kunigui nebeliko nieko kito, kaip patikėti, kad turi reikalą su pačiu Dievu“, – entuziastingai pasakoja kun. Mykolas Sotničenka, vienas Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso organizatorių.
Būtent Vilniuje Šv. Faustinos gyvenimas ir misija įgavo ypatingą reikšmę. Skaičiuojama, kad čia ji patyrė apie 80 Jėzaus apsireiškimų, kuriuose buvo kviečiama pasauliui perduoti Dievo Gailestingumo žinią.
„Pats Jėzus Šv. Faustiną pavadino savo Gailestingumo sekretore. Būtent Vilniuje ji pradėjo rašyti „Dienoraštį“, čia nutapytas pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas, pirmą kartą paminėta Dievo Gailestingumo šventė, Vilniuje užrašyta ir Gailestingumo vainikėlio malda, kuria šiandien meldžiasi žmonės visame pasaulyje“, – kodėl Vilnius laikomas gailestingumo miestu, nupasakoja Vilija.
Paveikslas, kurį šiandien pažįsta visas pasaulis
Vienas svarbiausių įvykių įvyko 1934 metais Vilniuje, Rasų gatvėje. Čia, kaip pasakoja kun. Mykolas, dailininkas Eugenijus Kazimirovskis, vadovaujamas Šv. Faustinos ir padedamas jos dvasios vadovo pal. kunigo Mykolo Sopočkos, nutapė pirmąjį pasaulyje Dievo Gailestingumo paveikslą.
„Jeigu kas nors tuo metu būtų pasakęs, kad šis paveikslas taps vienu labiausiai atpažįstamų religinių atvaizdų pasaulyje, tikriausiai niekas nebūtų patikėjęs.“
Kun. Mykolas Sotničenka
Jo istorija prasidėjo dar 1931 metais. Šv. Faustinos „Dienoraštyje“ skaitome, kad Jėzus paragino ją nutapyti paveikslą pagal regėtą vaizdą ir pažadėjo, kad paveikslas bus gerbiamas visame pasaulyje.
„Jeigu kas nors tuo metu būtų pasakęs, kad šis paveikslas taps vienu labiausiai atpažįstamų religinių atvaizdų pasaulyje, tikriausiai niekas nebūtų patikėjęs“, – neįtikėtiną paveikslo atsiradimo istoriją atskleidžia kun. Mykolas.
Šiandien sunku rasti šalį, kurioje nebūtų Dievo Gailestingumo paveikslo kopijos. Originalas saugomas Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Čia kasmet suplūsta minios piligrimų, trokštančių išvysti paties Jėzaus padiktuotą paveikslą.
Pirmasis Gailestingumo sekmadienis
Dar vienas mažai žinomas faktas – pirmasis neoficialus Dievo Gailestingumo sekmadienis pasaulyje buvo paminėtas Vilniuje.
1935 metų balandžio pabaigoje, pirmąjį sekmadienį po Velykų, Aušros Vartų galerijos lange buvo pirmą kartą viešai išstatytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Tuo metu kunigas Mykolas Sopočka sakė pamokslus apie Dievo gailestingumą. O vienuolė Faustina rašydama dienoraštį atkreipė dėmesį, kad viskas įvyko taip, kaip Viešpats liepė – pirmą kartą minios paveikslą pagerbė pirmąjį sekmadienį po Velykų.
Praėjo dar 65 metai, kol 2000-aisiais šv. Jonas Paulius II Dievo Gailestingumo sekmadienį įvedė visai Katalikų Bažnyčiai.
Vilniuje gimusi malda
1935 metų rugsėjį Vilniaus vienuolyne įvyko dar vienas pasaulinę reikšmę turėjęs įvykis. Pasak Šv. Faustinos, būtent čia Jėzus jai padiktavo Dievo Gailestingumo vainikėlį – maldą, kurią šiandien kalba milijonai žmonių įvairiausiomis pasaulio kalbomis.
Vilija atkreipia dėmesį, kad ši malda atskleidžia pačią Dievo Gailestingumo žinios šerdį: „Per Jėzaus Kristaus auką visos nuodėmės yra atleidžiamos ir gali būti atleistos. Dievo gailestingumas prikelia pasaulį, jeigu žmogus juo pasitiki“, – sako ji.
Piligrimų centro projektų vadovė tikina, kad tai ypatinga malda, ją galime melstis pirštais glostinėdami tuos pačius rožančiaus karoliukus, kaip kad esame įpratę melstis rožinį. Tačiau Gailestingumo vainikėlio malda daug trumpesnė. Šia malda kasdien 15 val. meldžiamasi Dievo Gailestingumo šventovėje. Šią valandą įprasta laikyti Gailestingumo valanda.
Pasaulis linkęs netikėti apsireiškimais, tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos stebina, kad beveik visi Jėzaus prašymai, kuriuos Šv. Faustina užrašė Vilniuje, išsipildė.
Kun. Mykolas atkreipia dėmesį, kad Gailestingumo vainikėlio malda yra viena iš dviejų, kurią padiktavo pats Jėzus: „Pirmoji – mums visiems puikiai žinoma „Tėve mūsų“. Na, o antroji – Gailestingumo vainikėlio malda, kuri buvo padiktuota čia – Vilniuje.“
Viskas išsipildė
Kun. Mykolas atkreipia dėmesį, kad Gailestingumo žinia yra sena kaip pasaulis, todėl vengiama sakyti, kad gailestingumas gimė Vilniuje, tačiau didelę gailestingumo ženklų dozę Vilniuje vadiname „atgimimu“:
„Krikščioniškai žvelgiant, Dievo Gailestingumas egzistuoja nuo pat žmonijos pradžios. Jis atsiskleidžia visoje Biblijoje: nuo Adomo ir Ievos istorijos, per pranašus, iki aukščiausio taško – Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo. Pats Evangelijos centras yra Dievo Gailestingumas.“
Pasaulis linkęs netikėti apsireiškimais, tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos stebina, kad beveik visi Jėzaus prašymai, kuriuos Šv. Faustina užrašė Vilniuje, išsipildė.
„Buvo nutapytas paveikslas ir išplito po pasaulį. Pradėtas švęsti Gailestingumo sekmadienis. Paskleistas Dievo Gailestingumo vainikėlis. Įkurta Dievo Gailestingumą skelbianti vienuolija. Pati žinia pasiekė milijonus žmonių visuose žemynuose. Vilnius yra tarsi gailestingumo įsčios, prie kurių trokšta grįžti gailestingumo pamaldumo mylėtojai“, – tikina kun. Mykolas.
Todėl nenuostabu, kad šiemet į Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą Vilniuje birželio 7–12 dienomis rinksis tikintieji iš daugiau nei 50 šalių. Daugeliui jų tai bus ne tik piligrimystė. Jie sugrįš į vietą, kur pasauliui buvo iš naujo priminta viena svarbiausių krikščionybės žinių – kad Dievo Gailestingumas yra didesnis už žmogaus silpnumą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
