Įteiktos „Sidabrinės gervės“: triumfavo Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai

Sekmadienio vakarą Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų (LVSO) salėje Vilniuje įteikti 17-ieji nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiais metais daugiausiai apdovanojimų susižėrė Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai.

Į geriausių šių metų kino kūrėjų rankas nutūpė net 19 „Sidabrinės gervės“ statulėlių ir „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus bei „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už metų geriausią metų studento darbą.

Šių metų komisiją sudarė operatorius ir režisierius Linas Žiūra, prodiuserė Klementina Remeikaitė, režisierius Linas Mikuta, prodiuserė Giedrė Burokaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kompozitorius Linas Rimša, režisierius Gediminas Šiaulys, aktorė Gabija Jaraminaitė, kino kritikė Neringa Kažukauskaitė.

Specialusis apdovanojimas už kino kultūros sklaidą atiteko Anykščių Jono Biliūno gimnazijos vedėjai Renatai Miškinienei.

„Kinas gali prasidėti ir mokykloje. Šitas nuostabus dalykas nuostabus man nutiko 1987 metais Kaune, Švenčiausiojo Sakramento bažnyčioje, tuomet veikusiame „Santakos“ kino teatre. Nuo tada man kinas tai yra jautrumas žmogaus būčiai. Keliauju per gyvenimą negalvodama nieko, tik draugaudama su jaunais žmonėmis. O ten įvyksta nuostabūs dalykai. Tampu savotišku tiltu tarp jaunų žmonių ir lietuviško kino. Mes kalbame, mes tyrinėjame, mes kuriame kiną”, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo R. Miškinienė.

Už geriausią metų studentų darbą „Sidabrinės gervės kiaušinį“ pelnė LMTA Nacionalinė kino mokyklos studentai už filmą „Signalo kelias“. Apdovanojimą įteikė aktorius Vytautas Anužis.

„Esu įvertinta. Kiekvienais metais esu nominuota, šį kartą buvau įvertinta“, – scenoje kalbėjo filmo prodiuserė L. Lasiauskaitė.

Geriausiu šių metų lietuvišku trumpametražiu filmu tapo „Po fentanilio“ (rež. R. Tomaševičius“) o apdovanojimą įteikė aktorius Kęstutis Cicėnas.

„Man toks pastūmėjimas, kad aš tiesiog eisiu toliau. Kažkaip norėčiau jums visiems, kūrėjams, ateinančiais metais palinkėti kuo daugiau nuoširdumo kūryboje, meilės ir sveikos konkurencijos“, – kalbėjo R. Tomaševičius.

Metų geriausiu animaciniu filmu tapo režisierės Kristinos Buožytės filmas „Pasaulių sutvėrimas“.

„Labai gera priimti šį vieną gražiausią, aš manau, tai yra vienas gražiausių pasaulyje apdovanojimų ir tikrai mums labai mielas ir labai lauktas. Ir labai noriu padėkoti pirmiausiai mūsų komandai, kuri labai sunkiai dirbo ir tikrai atidavė viską, ką galėjo, mūsų kūrybinei komandai, gamybinei komandai ir platinimo, distribucijos komandai, kad mūsų darbas pasiektų kuo daugiau žiūrovų“, – sakė K. Buožytė.

Monika Vėbraitė (filmas „Badautojų namelis“) tapo metų geriausia kostiumų dalininke.

„Dėkoju aktoriams už kantrybę renkantis pilkiausią iš pilkų. Šeimai, draugams, kolegoms už palaikymą ir visiems kovojusiems ir tebekovojantiems už laisvę“, – kalbėjo M. Vėbraitė.

Metų geriausiu kino dailininku pripažintas Nerijus Narmontas (filmas „Kinų jūra“). Apdovanojimą įteikė scenografas ir tapytojas Adomas Jacovskis.

„Šitas įvertinimas, man atrodo, nebūtų atsitikęs be mano didžiulio draugo, Jurgio Matulevičiaus, filmo „Kinų jūra“ režisieriaus. Jurgi, man atrodo, mums atsitiko nuostabi kelionė ir aš esu labai dėkingas už šitą susitikimą ir draugystę“, – dėkojo N. Narmontas.

Metų geriausiu mažumos bendros gamybos kino filmu tapo „Traukiniai“ (rež. M. J. Drygas). Apdovanojimą atsiimti atvyko prodiuserė Rasa Miškinytė.

„Sauliau Urbanavičiau, be tavęs šitas filmas nebūtų toks. Ačiū ir Jonui Maskvyčiui, kuris taip preciziškai dirba savo garso studijoje. Ačiū Aleksai Gilaiti, kuris labai padėjo ieškant ir licencijuojant archyvus. Taip, suprantat, visas šitas filmas yra archyvai. Ačiū „Scanoramai“, kuri surengė šitokią fantastinę premjerą, kurią matė gal virš 800 žmonių“, – dėkojo prodiuserė.

Metų geriausiu garso režisieriumi pripažintas Saulius Urbanavičius (filmas „Traukiniai“). Tai jau antroji šio filmo pelnyta „Sidabrinė gervė“.

„Dėkoju visai „Traukinių“ komandai už šią unikalią kūrybinę patirtį. Man ji buvo didžiulė dovana“,– kalbėjo geriausiu garso režisieriumi pripažintas S. Urbanavičius.

Gediminas Jakubka (filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“) tapo metų geriausiu kompozitoriumi.

„Pirmiausiai noriu padėkoti gerbiamajai atrankos komisijai ir balsuotojams. Ačiū jums. Su Aiste Žegulyte, režisiere, mes esame pažįstami daugiau nei ketvirtį amžiaus. Galiu paminėti, kad Panevėžyje buvome gotai ir lakstėme kapinėse. Dabar viskas pasikeitė, apsivertė – lakstome kino aikštelėje. Ir, manau, tai dar ne kelionės pabaiga. Aišku, dėkoju ir labai džiaugiuosi visa savo komanda“, – scenoje sakė jis.

Metų geriausio operatoriaus apdovanojimą pelnė Vytautas Katkus (filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“).

„Neįsivaizduoju savęs be dokumentikos. Prieš keletą metų, kai dar neturėjau nieko bendro su dokumentika, Aistė mane tiesiog paėmė už rankos ir pasakė: „Dabar filmuosim dokumentinį filmą.“ Aš nieko apie tai nežinojau. Jie man rodė įvairius dokumentinius filmus, supažindino su žanru.

Tada pradėjome kurti savo filmą ir supratau, kad tai labai įdomu – dokumentiką reikia imti, naudoti ir net perkelti į vaidybinį kiną“, – kalbėjo V. Katkus.

Geriausiu montažo režisieriumi pripažintas Danielius Kokanauskis (filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“). Tai jau trečiasis šio filmo pelnytas apdovanojimas.

„Kokia laimė, kad Dievulis siunčia Aistę, kuri kalba apie amžinybę, apie tai, ką reiškia būti žmogumi, kad istorija turi prasmę, kad turime tikėjimą ir viltį. Ir aš tikiu, kad amžinybėje mes susitiksime, todėl neturime ko bijoti.

Dar vienas dalykas – panašu, kad kultūroje ir mene žmonės puikiai skiria gėrį nuo blogio. Dėl to turiu viltį, kad Lietuva padės ir Europai, ir pasauliui. Ir net trąšų vagonėlis, kuris maitina kraugerį, ar šešėlinis verslas, kuris krauna turtus karo mašinai, bus įvardyti, kai prasidės šios diskusijos. Mes priminsime, kas yra gėris ir kas yra blogis, ir šios ribos nebus peržengtos”, – savo kalboje sakė D. Kokanauskis.

Metų geriausia antraplane aktore pripažinta Urtė Povilauskaitė (filmas „Siena“).

„Esu labai dėkinga Ignui, kad jis parašė šį filmą ir pasitikėjo manimi, duodamas šį vaidmenį. Esu labai dėkinga Vidai Šimaitienei, kuri mane supažindino su autizmo pasauliu ir vaikais, iš kurių aš sėmiausi įkvėpimo kurdama šį vaidmenį.

Taip pat esu labai dėkinga visai filmo kūrybinei komandai, nes jūs sukūrėte pasaulį, į kurį galėjau pasinerti. Taip pat esu dėkinga savo seneliams, kurie mane vedė į filmavimus ir spektaklius po tris kartus“, – dėkojo U. Povilauskaitė.

O štai metų geriausiu antraplaniu aktoriumi tapo Romanas Lutskyi („Renovacija“).

„Aš noriu padėkoti savo stipriai tautai už tai, kad galiu čia stovėti. Taip pat noriu padėkoti savo kolegoms už teatrą – mano kolegoms aktoriams iš Ukrainos, mano draugams, kurie gina mūsų laisvę. Dėkoju visiems savo teatro aktoriams, savo draugams ir visiems, su kuriais dirbu“, – sakė jis.

Metų geriausia aktore pripažinta Ula Liagaitė („Danka“).

„Šiandien pradėjau rašyti kalbą, bet pagalvojau, ką aš čia darau, juk šalia manęs nominuotos puikios, ilgametę patirtį turinčios kolegės.(...) Už visas tas istorijas, kurios lieka paraštėse, ir už tas moteris – stiprias kūrėjas, kurios šias istorijas ištraukia, paverčia filmais ir parašo kūrinius“, – sakė geriausia aktore tapusi U. Liagaitė.

Metų geriausiu aktoriumi šiemet tapo Šarūnas Zenkevičius („Siena“).

„Man labai didžiulė garbė būti tarp tokių gerų aktorių šiais metais. Labai noriu padėkoti savo tėvams, artimiesiems ir draugams, kurie mane palaikė visą šitą kelią, kuris kartais būna banguotas.

Labai gerbiu Igną Jonyną. Man smagu, kad jis suteikia drąsos, savitumo, originalumo ir ėjimo savo keliu pavyzdį. Šis kelias mane asmeniškai labai įkvepia, manau, kad ir daugelį žmonių taip pat. Šiandien yra šventė – lietuviško kino akimirka. Noriu, kad šiandien švęstume lietuvišką kiną tokį, koks jis yra“, – scenoje kalbėjo Š. Zenkevičius.

Metų žiūroviškiausiu filmu išrinktas „Šeima į gamtą“. Filmą žiūrėjo daugiau nei 121 tūkst. žiūrovų.

„Tai buvo pirmas mano režisuojamas pilno metro filmas ir geresnių žmonių aplink save tikrai negalėjau turėt. Tai ačiū labai jiems. Ir taip pat ačiū žiūrovams. Tai ačiū, kad žiūrite“, – sakė filmo režisierius Marius Rimkus.

Vytautas Katkus ir Marija Kavtaradze (filmas „Svečias“) pripažinti metų geriausiais scenarijaus autoriais.

„Ši „Gervė“ už nominaciją, manau, visiškai atspindi draugystę ir kino draugystę. Mes su Marija esame draugai jau penkiolika metų, o gal ir daugiau – į kiną atėjome kartu“, – atsiimdamas apdovanojimą dėkojo V. Katkus.

Metų geriausiu ilgametražiu dokumentiniu kino filmu pripažintas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. A. Žegulytė).

„Iš tikrųjų man yra didžiausia laimė ir garbė priimti šią „Gervę“ iš savo kino mokytojo Audriaus Stonio. Tai žmogus, dėl kurio aš apskritai pasukau į kiną ir jis tapo mano gyvenimo dalimi. Ačiū jam labai.

Taip pat ačiū visiems mokytojams, šeimai ir pačiai nuostabiausiai mano filmų komandai, su kuria patyriau tiek nuotykių ir tiek daug išmokau. Jūs man padėjote nepasiduoti sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Todėl visiems norėčiau palinkėti vilties – nepasiduoti. Nors dabar aplink daug sunkumų, judėkime į priekį, stebėkime gyvybės tekėjimą gamtoje ir, kas galite, tikėkite stebuklais”, – dėkojo režisierė A. Žegulytė.

Metų geriausias režisierius šiemet tapo Vytautas Katkus („Svečias“).

„Atrodo, kad pats filmavimas truko gal mėnesį, bet tai buvo nuostabiausias laikas. Mes buvome išvažiavę prie jūros rudenį, kai dar šilta – tarsi vasara, nėra žmonių, lyg atostogos, bet kartu ir filmavimas. (...) Labai norėčiau pasakyti – galbūt „Gervės“ galėtų pagalvoti ir apie kastingo nominaciją, nes tai labai svarbus darbas“, – pastebėjo V. Katkus.

Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus pelnė kino režisierius Gytis Lukšas.

Metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu kino filmu pripažintas „Svečias“ (rež. V. Katkus).

„Šiandien stoviu čia kaip prodiuserė su savo komanda, bet žinau, kiek daug Lietuvoje yra prodiuserių, kurie taip pat sunkiai dirba, turi viziją ir ambiciją, ir kitais metais čia stovės kiti.

Todėl šiuo apdovanojimu noriu pasidalinti su visais Lietuvos prodiuseriais, kurie neša lietuvišką kiną toli – šalia pasaulinio garso filmų. Labai didžiuojuosi, kur šiandien yra lietuviškas kinas – tarp aukščiausios klasės kūrinių. Labai gera būti šio kino dalimi. Ačiū labai“, – dėkojo filmo prodiuserė M. Razgutė.

Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė” – ilgiausią ir turtingiausią istoriją turintys lietuviško kino apdovanojimai.

Startavę 2008 m. ir daugiau nei dešimtmetį telkę lietuviško kino bendruomenę, apdovanoję šimtus lietuviško kino kūrėjų, 16 metų iš eilės kūrę šventes kino bendruomenei, šiais metais taip pat apdovanos pastarųjų metų geriausiuosius.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.