Kultūros ministerija sako, kad Lietuva nusprendė neboikotuoti gegužę prasidėjusios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės, nes tuomet į tarptautinį renginį sugrįžusi Rusija būtų pasiekusi savo tikslus.
„Lietuva, kaip ir kitos šalys, dėl rusijos neatsisakė dalyvauti bienalėje. Laikomės bendros pozicijos su partneriais, kad pasitraukimas ir nedalyvavimas bienalėje leistų rusijai išstumti kitas šalis iš svarbios tarptautinės kultūros erdvės, ko ši šalis ir siekia“, – BNS perduotame komentare teigė Kultūros ministerija, Rusiją komentare raštu sąmoningai rašiusi mažąja raide.
Kaip rašė BNS, Rusija pirmą kartą įtraukta į didžiausią šiuolaikinio meno parodą nuo 2022 metų plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios.
Bienalės vertinimo komisija atsistatydino pareiškusi, kad neteiks apdovanojimų šalims, vadovaujamoms asmenų, kuriems Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius – tai reiškia Rusiją ir Izraelį.
Dar anksčiau 22 šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrai, tarp jų ir Lietuva, pasirašė Latvijos iniciatyva parengtą bendrą pareiškimą, kuriame ragino Venecijos bienalę persvarstyti sprendimą leisti Rusijai dalyvauti.
Rusijos paviljonas atviras buvo tik pirmąją peržiūrų savaitę, pati bienalė trunka iki lapkričio.
Bienalės organizatoriai gynė Rusijos įtraukimą. Jie teigė, kad renginyje gali dalyvauti bet kuri šalis, palaikanti santykius su Italija. Vis dėlto Roma nepritarė šiam sprendimui, nors ir pripažino bienalės autonomiją priimant tokius sprendimus.
Parodos organizatoriai teigė, kad Rusijai Venecijos paviljonas priklauso nuo 1914 metų, todėl negalima uždrausti jai juo naudotis.
Tuo metu Europos Sąjunga dėl organizatorių žingsnio atšaukė 2 mln. eurų finansavimą renginiui.
Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli (Alesandras Džulis), kuris nuo pat pradžių reiškė Italijos vyriausybės nepritarimą Rusijos įtraukimui, boikotavo renginį.
Savo ruožtu kitų šalių kultūros ministrai, tarp jų ir Vaida Aleknavičienė, lankėsi renginyje. Lietuvos kultūros ministrė praėjusią savaitę dalyvavo šalies paviljono atidaryme, kuriame šiemet pristatomas menininkės Eglės Budvytytės kūrinys „gyva gyva–ta“.
Be to, V. Aleknavičienė kartu su Ukrainos vicepremjere, kultūros ministre Tetjana Berežna bei kitų šalių oficialiais atstovais priėmė bendrą pareiškimą.
Juo pasmerktas sistemingas Rusijos karas prieš Ukrainos kultūrą, tapatybę ir istorinę atmintį, o tarptautinė bendruomenė paraginta palaikyti sankcijas ir užkirsti kelią agresorei dalyvauti prestižiniuose pasaulio kultūros renginiuose.
Kaip BNS teigė Kultūros ministerija, Lietuva nuosekliai laikosi „aiškios vertybinės pozicijos“ dėl Rusijos dalyvavimo Venecijos meno bienalėje, kelia šią temą tarptautiniu lygiu.
„Baltijos šalių paviljonų komisarai yra aptarę bendras priemones ir galimus veiksmus išreiškiant aiškią poziciją dėl rusijos dalyvavimo. Baltijos šalys svarstė įvairias viešas iniciatyvas bienalės metu, kurios leistų nuosekliai ir matomai komunikuoti nepritarimą rusijos dalyvavimui“, – rašoma ministerijos komentare.
Venecijos šiuolaikinio meno bienalė rengiama kas dvejus metus nuo 1895 metų. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
